„Medūza“ specialusis korespondentas Ilja Žeguliovas rado šią merginą Čeriomuškų vidaus reikalų skyriuje, kur ji su dar trimis dešimtimis žmonių tebelaukė darbuotojų iš Tyrimų komiteto. Žurnalistas užrašė jos ir dar vienos ta pačia policijos mašina atvežtos merginos monologus, rašo meduza.io.
Olga Lozina
prisistatė kaip Fizikos ir technologijų instituto absolventė
„Mes su mama ir sese atvažiavome į Maskvos centrą pasivaikščioti. Tuo momentu mes grįžome iš „McDonald’s“ [Puškino gatvėje], ėjome metro stoties „Beloruskaja“ link, jau važiuoti į namus. Tačiau priekyje policininkai užblokavo kelią. Mūsų link ėjo minia žmonių – [jie] sakė, kad [policininkai] toliau neleidžia ir reikia eiti atgal. [Policija] dirbtinai sudarė didelę žmonių minią, apsukdama ir pasiųsdama visus, kurie pasiekė „Beloruskaja“, atgal minios link.
Ir staiga iššoko OMON ir tiesiog ėmė gaudyti žmones. Ten buvo tokia gėlių klomba – užlipau ant jos pažiūrėti, kur baigiasi minia. OMON pareikalavo skubiai nulipti nuo klombos. Visi greitai nulipo; paskutinį nulipusįjį, jaunuolį, ėmė šiurkščiai vesti į policijos automobilį, jam užlaužė rankas. Mano mama atsidūrė šalia ir paklausė: „Už ką jūs jį čiumpate?“ Po to sugriebė ir mano mamą. Paskui ir seserį. Jas ėmė vesti ir aš puoliau paskui, net nesuprasdama, kad mane taip pat sulaiko.
Kažkuriuo momentu minia mane nustūmė, tačiau aš vėl priėjau prie policininkų. Ir štai tada mane pradėjo nešti. Nepasakyčiau, kad mane grubiai sulaikė – nešė mane pakankamai atsargiai. Pati būčiau ėjusi, jeigu man būtų pasakę, kodėl mane sulaiko. Bet aš net paklausti nespėjau. Paskui mus įmetė į policijos mašiną, kurioje buvo labai tvanku – 32 žmonės vienoje mašinoje. Ir net kai mes atvažiavome, mūsų ilgai neišleido – apie valandą. Mus atvežė į Čeriomuškų vidaus reikalų skyrių ir mes iki šiol čia – mums nieko nesako ir mes nežinome, kada mus paleis.“
Olga Orlova
Mokytoja, radijo laidų vedėja
„Sulaikė mus 16 valandą Tverskaja gatvėje. Sulaikė praktiškai šeimą: iš pradžių vieną seserį, paskui antrą, tada pagyvenusią mamą, jos tiesiog laikėsi viena kitos. Jeigu kažkas kalbėjo su policininkais [ir klausė] už ką sulaikote, juos iškart sulaikė. Jeigu jauni žmonės bent kažkaip rodė pasipriešinimą – juos šiurkščiai sulaikė. Aš nesipriešinau, tiesiog mane ištraukė iš minios. Mes visi šaukėme „Gėda!“, kai jie labai šiurkščiai mušė jauną žmogų. Beje, jokių įžeidimų ir plakatų nebuvo. Tiesiog stovėjome ir šaukėme. Keletas žmonių buvo su Rusijos vėliavėlėmis – juos iškart sumetė [į policijos automobilį].
[Čeriomuškų vidaus reikalų skyriuje] mūsų iš pradžių buvo 32, dabar paliko 22 žmones, iš jų trys yra nepilnamečiai – jų taip pat nepaleidžia, nors tėvai jų seniai atvažiavo. Dabar atvažiavo Tyrimų komitetas. Mėgino paimti nepilnamečių pirštų atspaudus, mes juos atmušėme. Vienam septyniolikmečiam vaikui davė protokolą, kuriame parašyta, kad jis išbėgo į Tverskaja gatvę, šaukė, įžeidinėjo policininkus. Tai absoliutus melas, jis nieko panašaus nedarė. Jis, žinoma, protokolo nepasirašė.“