Abu Zubaydah dienoraščio ištraukų, jas išslaptinus, vertimus pirmoji paskelbė „Al Jazeera“. Jie suteikia daug informacijos, kaip buvo planuojama 2001 metų rugsėjo 11-osios operacija.
Dienoraštis pradėtas rašyti 1990 metais, o baigtas likus dienai iki A. Zubaydah sulaikymo Pakistane 2002 metų kovą. Teroristas aprašė „al Qaedos“, organizacijos, kovojusios su sovietų okupantais Afganistane, virsmą pavojingiausia pasaulyje teroristine organizacija. Per tuos metus pats A. Zubaydah iš studento virto džihadistu.
Saudo Arabijoje gimęs palestinietis devyniolikos dar buvo kompiuterinių mokslų studentas Indijoje, tačiau po kelių mėnesių prisijungė prie Afganistane vykusio pilietinio karo, prasidėjusio į šalį atėjus sovietams.
Tuo metu, kai JAV kariai jį sučiupo, manyta, jog jis – trečiasis pagal įtaką žmogus „al Qaedoje“. Jam nusileido tik Osama bin Ladenas ir dabartinis organizacijos vadas Aymanas al Zawahiri.
Manoma, jog A. Zubaydah buvo vienas iš Rugsėjo 11-osios išpuolių organizatorių, susijęs ir kitomis didelio masto „al Qaedos“ operacijomis.
A.Zubaydah tapo vienu iš pirmųjų šios teroristinės organizacijos narių, kuriems JAV pareigūnai pritaikė itin žiaurus tardymo metodus. Skelbiama, jog CŽV Tailande prieš jį net 83 kartus panaudojo skandinimo imitavimo metodą.
Kaip skelbia „Al Jazeera America“, asmeninius teroristo dienoraščius konfiskavo buvęs JAV žvalgybos pareigūnas, su CŽV ir FTB dirbęs „al Qaedos“ klausimais.
Dienoraštyje minimi pagrindiniai organizacijos asmenys, tarp kurių ir O. bin Ladenas. Šis rašytinis šaltinis padėjo sulaikyti daugiau nei 160 šiuo metu Gvantaname kalinčių asmenų.
Spėjama, jog A.Zubaydah dienoraštį rašė ir būdamas CŽV rankose, gali būti, jog ten detaliai aprašė patirtus kankinimus.
Į Gvantanamą jis buvo perkeltas 2006 metais, ten laikomas iki šiol, nors jokie konkretūs kaltinimai taip ir nebuvo pateikti. Teroristo dienoraščiai tapo Pentagono nuosavybe – šis faktas A.Zubaydah labai sukrėtė.
2007 metų kovą tribunolui jis pareiškė, jog dienoraščių konfiskavimas prilygsta jausmui tarsi iš jo būtų atimtas vaikas – ir jis po 20 valandų per parą meldžia, kad jie pas jį grįžtų.
Ištraukos iš A.Zubaydah dienoraščių
1991 metų sausio 6 diena
Vakar, vos vakar, apsisprendžiau vykti į Afganistaną. Manau, jog jau esu rašęs apie savo planą vykti į Afganistaną, tačiau tada man nepasisekė. Bet šį kartą viskas kitaip (likusi sakinio dalis išbraukta arba neįskaitoma). Nusprendžiau ten keliauti, pasimokyti ir grįžti baigti studijų. Tikslas – bona fide, be jokių kėslų. Jau beveik viskas parengta, tik šiek tiek neramu dėl aplinkybių. Tačiau pasitikiu Dievo valia. Prašau jo pagalbos.
1991 metų sausio 19 diena
Atvykome vakar ryte, esame Pešavare. Kaip jau pavyko išsiaiškinti, čia sistema veikia taip: pirmiausia yra aptarnavimo biuras. Tai biuras, tvarkantis su džihadu susijusius reikalus, palaiko ryšius ir remia ne tik Afganistano, bet ir arabų džihadistus. Biuras atsakingas už daug namų, kur apsistoję atvykėliai džihadistai. Atmosfera čia puiki.
Kai kurie atvyko pasimokyti trumpai – vos gavę reikiamų žinių, išvyksta. Kiti atvyko džihadui – tol, kol Dievas nuspręs, jog reikia kažką daryti. Vieni jauni, jiems dar net barzda neauga. Kiti – vyresni nei 50 metų. Idėja čia pasilikti vis labiau gundo, sunkiai begaliu ją kontroliuoti.
1991 metų gegužės 1 diena
Pagaliau atvyko mano brolis Mahiris. Trumpai tariant, sėdėjome ir kalbėjomės. Jis kalbėjo apie daug dalykų, kurie tam tikra prasme mane vertė jaustis nejaukiai: apie mamą, tėvą, brolius, nuolankumą tėvams, išdėstė kelias emocijomis paremtas fatvas. Kad ir kaip ten bebūtų, mes vienas kito nesuprantame ir nesuprasime.
Taip pat sėdėjome prie upelio, tekančio pro stovyklą. Jis man skaitė tėvo laišką, pats jam jį daviau. Jis sakė: „Perskaityk tėvo rašytą laišką, tau tai išeis į naudą“. Bandė pasakyti, jog dėl manęs jie kenčia. Nusišypsojau ir jam matant laišką suplėšiau – buvo šokiruotas, labai įskaudintas, veidas apsiniaukė. Bandžiau paaiškinti pasiaukojimo dėl tikėjimo svarbą. O jis, telamina jį Dievas, man bandė išaiškinti tėvų pritarimo džihadui svarbą.
1991 metų gegužės 17 diena, Chaldano stovykla, Afganistanas
Vakar su grupe pradėjome specialų sprogmenų kursą. Rytinės pratybos prasideda 6 valandą ryto, tenka bėgioti, laipioti kalnais, atlikti specialius pratimus. Kaip jau pastebėjai, dauguma mano galvoje šiuo metu verdančių idėjų, susijusiu su džihadu, vis praktiškesnės ir realesnės. Jų būta ir anksčiau, tik ne tokios organizuotos ir dar neišgrynintos. Galbūt gyvenime patiriamas stresas ir ritmas man anksčiau trukdė jas geriau suvokti, neturėjau, kada mąstyti. Turiu galvoje kalifatą ir pagrindinius islamo principus.
1991 metų liepos 3 diena, Gardezas, Afganistanas
Esame sprogmenų grupė, dabar esame Gardeze, užnugaryje – nuo praeito penktadienio. Vyko apšaudymas iš lėktuvo, vienas iš sviedinių nusileido pačioje stovyklos įširdyje, tačiau, dėkojame Dievui, niekas nebuvo sužeistas. Nesibaigiantys mokymai, kasame griovius, nešiojame akmenis, purvas, prakaitas, nuovargis, tačiau tikra palaima sielai, brangusis Dieve!
1991 metų liepos 7 diena, Gardezas, Afganistanas
Šiandien sekmadienis, galbūt apie 12:30 dienos. Vieta: didelė palapinė, kurioje gyvena 15 žmonių. Virš galvų skraido lėktuvai, kartais puola, kartais ne. Tačiau apšaudymai praktiškai nesibaigia. Vis reikia bėgti ir slėptis apkasuose, tačiau iš esmės esu gana ramus, neprarandu savitvardos. Kartais netgi nenuleidžiu galvos. Tiesą sakant, net nežinau kodėl kartais esu toks neatsargus.