Paviešinti dokumentai sukėlė nerimą Švedijoje: iškilo Rusijos branduolinė grėsmė

Iš vidinių vyriausybės dokumentų aišku, kad Švedijai kelia nerimą Rusijos branduolinių ginklų problema. Nerimas susijęs ne tik su Rusijos karine retorika, bet ir su faktu, kad per mokymus netoli Švedijos išplaukė branduolinis ginklas, informuoja inosmi.ru.

„Labai įdomu. Vakarų Europa pažeidžiama Vladimiro Putino branduoliniam spaudimui, tačiau mažai kas Vakaruose atvirai kelia šį klausimą“, – sako Švedijos karo akademijos ekspertas Tomasas Riesas.

Rusijos branduolinis ginklas – stiprų nerimą keliantis veiksnys, keliantis grėsmę saugumui regione netoli Švedijos, rašoma vidiniuose Švedijos Užsienio ministerijos dokumentuose, prie kurių prieigą gavo leidinys „Aftonbladet“. Kaip rašoma dokumentuose, „naujas branduolinių ginklų vaidmens augimas Rusijos retorikoje, taip pat karinių mokymų veiklos (dažnėjimas) – nerimą keliantis veiksnys, esant įtemptai situacijai, siekiant užtikrinti saugumą palei mūsų sienas“.

Dokumentuose rašoma, kad Švedija toliau aktyviai nusiginkluoja ir siekia, kad „branduolinės valstybės mažintų savo arsenalų karinio pasirengimo lygį“. Pavyzdžiui, Švedija dalyvaus artėjančiose derybose JTO būstinėje, siekiant uždrausti branduolinį ginklą.

Taip pat rašoma, kad Švedija siekia oficialiu lygiu priskirti Rusiją prie NIS dialogo. NIS – Užsienio reikalų ministerijos poskyris, kurs sprendžia branduolinio nusiginklavimo klausimus.

Galingas branduolinis potencialas

T. Riesas cituoja gana įdomią ištrauką apie branduolinę grėsmę iš Švedijos URM dokumentų.

„Kai kurie tyrėjai kalbėjo apie šią problemą, bet klausimas mažai kur buvo keliamas atvirai, valstybiniu lygiu“, – sakė jis.

Jis pabrėžia, kad nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigos Rusija kelis kartus modernizavo savo branduolines pajėgas. Vienas iš pavyzdžių – dvi korvetės, neseniai atplukdytos į Baltijos jūrą. Jos gali būti apginkluotos branduoliniais ginklas, o dabar, manoma, yra Kaliningrade.

„Viskas rodo, kad jie išvystė labai galingą branduolinį potencialą. Jie turi branduolinę strategiją, čia Rusija stipriai skiriasi nuo Vakarų, kurie iš principo nemąsto branduolinio ginklo kategorijomis nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Rusija imitavo tokių ginklų taikymą mokymuose. 2013 m. bombonešiai mokėsi suduoti branduolinius smūgius Švedijai.“

Dokumentuose rašoma, kad Švedija turi neįsitraukti į eskalavimą „dėl situacijos mūsų regione, juk tai skatina priešišką polemiką ir nesusipratimus, taip pat gąsdina žmones“. Švedija, bendraujant su Rusija, turi laikytis tvirtos, ramios ir šaltakraujiškos pozicijos.

Taip pat pabrėžiama, kad izoliuotas branduolinis smūgis Švedijai – menkai tikėtinas scenarijus. Tačiau negalima atmesti krizių ar incidentų, pasitelkiant karinius jėgos metodus, kai kyla puolimo grėsmė. „Rusijos agresija prieš Ukrainą reiškia, kad tokių incidentų grėsmė padidėjo, ypač mūsų regione“, – pabrėžiama dokumente.

„Nekomentuojame nutekėjimo“

T. Riesas pritaria šiai nuomonei ir nemano, kad Rusija gali tiesiogiai pulti Švediją. „Kita vertus, gali įvykti krizė Baltijos regione, kur šiuo metu pastebimas sustiprėjusi įtampa, o tada susiformuoja gana pavojinga situacija. Po Ukrainos 2014 m. Vakarai ėmė suprasti didžiulį savo pažeidžiamumą prieš branduolinį V. Putino spaudimą. Grasindamas branduoliniu ginklu, jis gali priversti mus daryti nuolaidų“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Pezhmanas Fivrinas pabrėžia, kad tie dokumentai – vidinės vyriausybės medžiagos.

„Mes nekomentuojame darbinių dokumentų nutekėjimo, bet iš esmės galima sakyti, kad Rusijos elgesys Baltijos šalyse pablogino Europos ir mūsų regioninį saugumą. Todėl mes stipriname tarptautinį bendradarbiavimą, skiriame daugiau išteklių nacionaliniam saugumui ir stengiamės padidinti pasitikėjimo ir nuspėjamumo kaimyninėse srityse lygį, taip pat aktyviai ir aiškiai keliame klausimą dėl branduolinio nusiginklavimo.“