Jungtinių Valstijų laiškas prasideda pareiškimu, jog šalis „pasirengusi peržiūrėti susitarimus bei sutartis su Rusija klausimais, kuriuose svarbūs dvišaliai interesai, įskaitant rašytinius ir pasirašytus dokumentus, susijusius su dabartinėmis saugumo problemomis“.
Toliau Amerika aiškina savo poziciją abipusio saugumo klausimais: „Jungtinės Valstijos ir toliau ryžtingai palaiko NATO atvirų durų politiką ir visų valstybių iki vienos teisę rinktis savo saugumo susitarimus „be kitų šalių įsikišimo“.
Vašingtonas pasirengęs aptarti „integralaus saugumo“ koncepciją, kuriai buvo pritarta per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą Astanoje 2010 metais, nes joje numatyta, esą, Ukrainos prisijungimas prie NATO turėtų įtakos Rusijos saugumui. Jungtinės Valstijos šiuo klausimu su Rusijos pozicija nesutinka, tačiau yra pasirengusios aptarti įvairias interpretacijas.
Dėl situacijos Ukrainoje Jungtinės Valstijos pasirengusios aptarti „abipuses skaidrumo sąlygas ir abipusius įsipareigojimus“, pagal kuriuos Rusija ir Amerika susilaikytų nuo „antžeminių puolamųjų raketinių kompleksų ir nuolatinių karinių vienetų Ukrainos teritorijoje dislokavimo“.
Šiuo klausimu Vašingtonas planuotų konsultacijas su Kijevu. Nepaisant to, tai įmanoma tik deeskalavus situaciją prie sienos su Ukraina.
„Jeigu Rusijos pusė ir toliau eskaluos situaciją, forsuodama pozicijas arba toliau demonstruodama agresiją Ukrainos atžvilgiu, tuomet Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bus priversti stiprinti gynybos poziciją“, – teigiama laiške.
Be to, Jungtinės Valstijos pasirengusios:
• Su Rusija aptarti pasitikėjimo stiprinimo priemones per karinius mokymus Europoje;
• Susilaikyti nuo branduolinio ginklo dislokavimo Rytų Europoje;
• Pradėti dialogą dėl ginkluotės mainais už pajėgų išvedimą iš Krymo ir Padniestrės;
• Tęsti darbus Rusijos-NATO tarybos rėmuose;
• Ir toliau aptarinėti saugumo klausimus ir Rusijos interpretacijas jų tema;
• Leisti inspektoriams iš Rusijos apžiūrėti priešraketinės gynybos sistemos objektus Rumunijoje mainais už galimybę įvertinti Rusijos objektus;
• Į ateities ginklų kontrolės susitarimus įtraukti naujas branduolines sistemas;
• Peržiūrėti papildomas incidentų su Rusija jūroje ir ore prevencijos priemones.
Savo atsake NATO taip pat teigia ir toliau puoselėsianti „atvirų durų“ politiką ir siūlo Rusijai atkurti dvišalius santykius – konkrečiai, sutikti su dvišalėmis konsultacijomis ir susitikimais branduolinių ir kosminių ginklų klausimais, dėl iššūkių bei grėsmių kibernetinėje erdvėje ir strateginės ginkluotės srityse.
„Nė vienam kitam partneriui nebuvo siūlytas panašus santykių formatas ar analogiška institucinė struktūra. Deja, bet Rusija pamynė mūsų bendradarbiavimo pagrindą sudarantį pasitikėjimą ir metė iššūkį esminei globalinei bei euroatlantinei saugumo architektūrai“, – teigiama Aljanso atsakyme.
Santykių su Rusija progresui būtina nutraukti pajėgų telkimą Ukrainos teritorijoje ir prie šalies sienų, pabrėžia NATO.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkės ignoravo svarbiausius Rusijos saugumo reikalavimus.
Pirmą kartą po daugiau kaip mėnesio pertraukos komentuodamas priešpriešą su Vakarais dėl Ukrainos, V. Putinas sakė, kad Kremlius vis dar studijuoja praeitą savaitę gautus JAV ir NATO atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus.
Tačiau, pasak jo, aišku, jog Vakarai ignoravo Rusijos reikalavimus, kad NATO nepriimtų Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių šalių, nedislokuotų netoli Rusijos puolamosios ginkluotės ir sumažintų kontingentus Rytų Europoje.
Atsisakydamos paisyti Rusijos reikalavimų JAV ir jų sąjungininkės pažeidžia įsipareigojimus dėl saugumo sąžiningumo, prisiimtus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), sakė V. Putinas. Jo teigimu, nors Vakarų sąjungininkės akcentuoja kiekvienos šalies laisvę rinktis aljansus, jos nepaiso „saugumo nedalumo“ principo, įrašyto ESBO dokumentuose.
Tai apima principą, kad vienos šalies saugumas neturi būti stiprinamas kitų šalių sąskaita.
V. Putinas antradienį taip pat pareiškė turįs vilčių, kad Maskva ir Vakarai sugebės rasti sprendinį su Ukraina susijusiai saugumo krizei, bet taip pat apkaltino Vašingtoną naudojantis Kijevu kaip „įrankiu“ prieš Rusiją.
„Tikiuosi, kad galiausiai rasime sprendinį, nors tai nebus paprasta“, – sakė V. Putinas, galbūt siųsdamas užuominą, kad yra pasiruošęs tolesnėms deryboms su Vakarais, kaltinančiais Maskvą sutelkus prie sienos su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst. karių ir galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų Maskvoje su Vengrijos premjeru Viktor Orbanu taip pat sakė, kad Vašingtono pagrindinis siekis yra Rusijos stabdymas.
„Man atrodo, kad Jungtinėms Valstijoms labiau rūpi ne Ukrainos saugumas... Jų pagrindinis tikslas – stabdyti Rusijos vystymąsi“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„Šia prasme pati Ukraina tėra įrankis šiam tikslui pasiekti. Tai gali būti padaryta įvairiais būdais“, pavyzdžiui, įtraukiant Rusiją į ginkluotą konfliktą, tikino V. Putinas.
Rusijos lyderis pridūrė, jog jeigu Ukraina būtų priimta į NATO, Rusija galėtų būti įtraukta į karinį konfliktą su Aljansu dėl Maskvos aneksuoto Krymo.
„Įsivaizduokime, kad Ukraina yra NATO šalis ir pradeda karinę operaciją Kryme, Rusijos suverenią teritoriją, – sakė V. Putinas. – Ką, ar turime kovoti su NATO aljansu? Ar apie tai kas nors pagalvojo? Atrodo, kad ne.“