„Panašu, kad Šiaurės Korėja paleido raketą. Priedangos ieškokite pastatuose ar metro perėjimuose“, - rašoma gyventojams skirtame pranešime.

Manoma, kad šį kartą paleista vidutinio nuotolio raketa „Hwasong-12“, kuri yra tos pačios rūšies, kai ir praėjusį mėnesį nemažai triukšmo sukėlusi taip pat virš Japonijos teritorijos praskriejusi raketa.

Abu šie atvejai – kraują stingdantis priminimas, skirtas Šiaurės Korėjos kaimynei, apie jas skiriantį nedidelį atstumą. JAV ir šio regiono šalys reikalauja toliau tęsti sankcijas ir nemato jokių galimybių palaikyti dialogą su Šiaurės Korėja.

Vienintelis tokiomis aplinkybėmis įmanomas bendravimas – tai griežtas atsakas į Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimą.

Kaip bebūtų nemalonu, tenka pripažinti, kad balistinių raketų paleidimai ir nurodymai skubėti į slėptuves gali tapti nemalonia Japonijos gyventojų kasdienybės dalimi.

Praėjus septynioms minutėms gyventojai sulaukė dar vienos žinutės, kurioje teigta, kad raketa praskrido virš Japonijos teritorijos be jokių incidentų ir nukrito į Ramųjį vandenyną už 2 tūkst. kilometrų.

„Raketa praskrido. Raketa praskrido.“ – informuoti japonai. „Panašu, kad raketa nutolo nuo Hokaido teritorijos ir atsidūrė Ramiajame vandenyne. Jei radote įtartinų objektų, prie jų nesiartinkite ir skubos tvarka informuokite policijos bei ugniagesių pajėgas.“ – štai tokias elgesio instrukcijas gavo Japonijos gyventojai.

Rugsėjo 15 d. Šiaurės Korėjos paleista raketa – jau ketvirtoji, praskridusi virš Japonijos teritorijos. Pirmas toks atvejis fiksuotas 1998 m., antras – 2009 m. Tiesa abu šiuos kartus Pchenjanas tikino, kad paleistos raketos buvo skirtos palydovams į orbitą iškelti.

Pastaraisiais mėnesiais vykdyti bandomieji raketų paleidimai Japonijoje panikos nesukėlė, bet nerimo vis tik pasėta nemažai. Be to, suaktyvinta civilinė gynyba, kokios nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po to, kai kovo mėn. Šiaurės Korėjos paleistos raketos nusileido į jūrą plote, patenkančiame į Japonijos išskirtinę ekonominę zoną, keliolikoje Japonijos miestų surengti evakuacijos mokymai ir šoktelėjo branduolinių slėptuvių pardavimai, nors bendras jų skaičius vis dar išlieka nedidelis.

„Negaliu pasakyti, kad jaučiamės prie to pripratę. Raketa praskrido tiesiai virš mūsų miesto. Tokią žinią išgirsti nėra labai malonu, - pasakojo nedideliame Erimo žvejų miestelyje Hokaido saloje dirbantis Yoshihiro Saito. – Tai yra ganėtinai baisu.“ Kaip ir rugpjūčio 29 d. paleistos raketos atveju, tekstiniai įspėjimai skirti tam, kad gyventojai pasislėptų požeminėse perėjose ar patikimuose pastatuose.

Atsižvelgiant į atstumą, skiriantį Šiaurės Korėją nuo Japonijos, pastarosios tarnybos turi mažiau nei 10 minučių raketos paleidimo faktui patvirtinti ir įspėjimams išsiųsti.

Sulaukęs antrojo įspėjimo per vos daugiau nei dvi savaites Yoichi Takahashi buvo linkęs kritikuoti valdžios atstovų siunčiamas rekomendacijas.

„Tai iš tiesų labai gąsdina. Valdžia mums sako skubėti į patikimus pastatus, bet mes to negalime padaryti taip greitai, - teigė 57 m. žuvininkystės sektoriaus atstovas iš Hokaido saloje esančio Kushiro miesto. – Mūsų kolegos, būdami toliau nuo krato, negali pasislėpti. Taip jau nutiko du kartus, nuo dabar mūsų laukia neramios dienos.“

Japonijos atsakas į paleistas raketas sukėlė kritikos bangą. Pasklido kalbų, kad šalies valdžia naudojasi gyventojų nerimu siekdama plėsti raketinės gynybos sistemas ir galimai ketina stiprinti savigynos pajėgas, kad šios būtų pasirengusios ir pajėgios suduoti į taikinius Šiaurės Korėjoje nukreiptus prevencinius smūgius.

Rugsėjo 15 d. kaip ir praėjusio mėnesio pabaigoje nepasirodė jokių pranešimų apie šioje teritorijoje nukentėjusius lėktuvus, laivus ar apie raketines nuolaužas, ant žemės nukritusias iš daugiau nei 500 kilometrų aukščio.

Šiaurės Korėjos vykdomo žvanginimo branduoliniu ginklu tema pastarosiomis savaitėmis dažnai sutrikdo įprastą televizijos laidų transliavimą.

Rugsėjo 15 d. nacionalinis transliuotojas NHK nutraukė planuotas transliacijas, kad pateiktų informaciją apie paleistos raketos skrydžio pasekmes. Į darbą didžiausiame Hokaido saloje esančiame mieste Sapore skubėję japonai gavo specialaus leidimo laikraščius, kuriuose buvo pranešama apie bandomąjį paleidimą. Šiame regione reisus vykdantys greitieji traukiniai ir dalis metro traukinių laikinai buvo sustabdyti.

Hokaido saloje apsistojęs JAV pilietis Matthew Galatas teigia buvęs pažadintas iš tiesų stipraus iš telefono sklindančio garso. „Šis garsus pranešimas skamba visame mieste“, - feisbuke paskelbtame vaizdo įraše, darytame kaukiant sirenoms, sako M. Galatas.

Vaizdo įrašų skelbėjas, dviračiu keliaujantis po pasaulį, išvertė į išmanųjį gautą pranešimą į anglų kalbą. Šiame pranešime buvo nurodymai ieškoti priedangos rūsyje, nes Šiaurės Korėja ką tik paleido raketą.

„Kvailystė, beprotybė“, - pykčio ir nuostabos neslėpė amerikietis.

Įsėjimas dėl kilusio pavojaus sutrikdė Sapore vykstantį tarptautinį golfo turnyrą. Australų golfo žaidėjas Mattas Griffinas pasakojo buvęs savo kambaryje viešbutyje, kai gavo žinutę su įspėjimu. „Buvau šiek tiek šokiruotas, pagalvojau, kad ir vėl tas pats“, - leidiniui „The Guardian“ pasakojo M. Griffinas.

„Šis įvykis tapo mano grupėje esančių žaidėjų pokalbio tema, - patikino jis. – Visi tikisi, kad tai tik pasirodymas, po kurio Šiaurės Korėjos gyventojai atsipeikės. Jei tai vienetinis atvejis, pernelyg nerimauti neverta, jei vis tik tai kartosis, laikas sunerimti.“

Nors tiesioginis pavojus praėjo, Hokaido gyventojai nerimauja, kad tokie raketų paleidimai gali daryti neigiamą poveikį čia atvykstančių lankytojų skaičiui ir kitoms vietos pramonės šakoms.

„Bijome, kad tai galimai turės poveikio mūsų gyvenimui, pradedant žuvininkystė ir baigiant turizmu.“ - teigė valstybės tarnautojas Hironori Matsura. Nors gyvenimas grįžta į įprastines vėžės, dar kurį laiką ši tema liks pagrindine vietos gyventojų pokalbiuose. Panašu, kad labiausiai akcentuojama bus šio įvykio pasėta baimė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)