Neseniai šalį sukrėtė dešiniojo radikalo išpuolis Halėje, lapkričio pradžioje tūkstantis policininkų nesuvaldė Berlyne siautėjančių kairiųjų radikalų, o Leipcige šį rudenį jau kelis kartus iš eilės kairieji ekstremistai padeginėjo statybas, sumušė įmonės atstovę – jos pačios namuose.
„Ekstremali Vokietija – ekstremizmas iš kairės ir dešinės“, – taip vadinasi naujas dokumentinis visuomeninio transliuotojo ZDF filmas. „Jie kovoja su demokratine Vokietija, nori kitokios respublikos. Ekstremistai iš kairės ir dešinės meta teisinei valstybei iššūkį“, – apibendrina filmo autoriai.
Dešinieji radikalai nusitaikė į migrantus ir jais besirūpinančius politikus, kairiųjų priešai – policija ir valstybė. Vertintojai nesutaria, kuris ekstremizmas – kairysis ar dešinysis – pavojingesnis, tačiau aišku, kad tiek kairei, tiek dešinei visos priemonės priimtinos, įskaitant sunkų sužalojimą ar net nužudymą, – teigė filmo kūrėjų kalbinti vidaus žvalgybos ir kriminalinės policijos vadovai.
Lapkričio pradžioje plačiai piktintasi grasinimais nužudyti du žaliuosius politikus – Claudią Roth ir Cemą Özdemirą. Elektroniniu paštu gautą grasinimą pasirašė dešiniųjų ekstremistų grupuotė „Atomwaffen Division Deutschland“, siuntėjo tikrojo adreso kol kas nustatyti nepavyko. Žinant, jog birželio pradžioje Kaselio mieste ultradešiniųjų pažiūrų asmuo nušovė migrantus rėmusį krikščionių demokratų politiką Walterį Lübckę, į panašius grasinimus dabar žiūrima labai rimtai.
Ne taip plačiai viešumoje nuskambėjo grasinimai mirtimi iš kairės, nors būta ir jų. Apie tai – vėliau.
Rekordinis ekstremistų skaičius
Šių metų liepą vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis paviešino rekordinius ekstremistų skaičius: dešiniųjų ekstremistų 2018 metų gale priskaičiuota 24 100, smurtauti pasirengę iš jų apie 12 700. Atitinkami kairiųjų ekstremistų skaičiai – 32 000 ir smurtui pasirengusių – 9000 asmenų.
Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kairiųjų ekstremistų sąskaitoje 2018 m. Vokietijoje būta 108 padegimai (dešiniųjų ekstremistų sąskaitoje – 11), 48 pavojingi geležinkelio ir oro transporto pažeidimai (dešiniųjų atitinkamai – 12), 376 kairiųjų ekstremistų prievartos policininkams atvejai (dešiniųjų ekstremistų – 74), ir 2 219 kairiųjų nusikaltėlių turtui padarytos žalos atvejai (dešiniųjų atitinkamai – 905).
Federalinė vidaus žvalgyba su nerimu stebi karinguosius kairiuosius ekstremistus, – neseniai sakė vyriausiasis žvalgybininkas Thomas Haldenwangas. Jie vykdo „nusikalstamus ir smurtinius veiksmus, žalodami turtą ir padeginėdami, taip pat vykdydami tikslinius išpuolius prieš asmenis“.
Kairieji ekstremistai nusitaikė ir į Vokietijos metropolių aprūpinimą elektros energija (2018 m. pavasarį padegė kabelį – pagrindinę energetinę sostinės gyslą, siekdami suparalyžiuoti oro uostą „Tegel“), ardo geležinkelio bėgius. Tai – sabotažo aktai, kuriais siekiama pažeisti šaliai kritines infrastruktūras, – nurodo Federalinės kriminalinės tarnybos (BKA) Valstybinės apsaugos skyriaus vadovas Jürgenas Peteris.
Jų taikinyje atsiduria tikri ar tariami dešinieji ekstremistai, policininkai, politiniai priešininkai ir ekonominius sprendimus darantys asmenys. Kairieji 2018 metais iš viso įvykdė 1010 smurto veiksmų, 833 jų – prieš valstybę ir policiją, dešiniųjų ekstremistų sąskaitoje – 1088 smurto aktų, nusveria smurtas prieš imigrantus (821 atvejai). Tačiau, pasak J. Peterio, tokius išpuolius paprastai vykdo ne grupės, o pavieniai nusikaltėliai, nesusiję su dešiniojo ekstremizmo aplinka.
Kairiųjų radikalų priešas – valstybė ir policija
Vidaus žvalgyba konstatuoja nuoseklų kairiųjų agresyvėjimą. Policijos pareigūnus jie sudaiktina, į juos žiūri kaip į robotus, todėl smurtas prieš teisėsaugos pareigūnus jiems atrodo leistinas.
„Pasirengimo tikslingai žudyti kol kas nėra, bet susidūrimuose su taip vadinamu politiniu priešu jie rizikuoja sunkiai sužaloti, įskaitant grėsmę gyvybei“, – sakė BKA skyriaus vadovas J. Peteris.
Antai 2017 m. Hamburge, G-20 viršūnių susitikimo metu, policininkų pusėn lėkė grindinio trinkelių ir butelių kruša, riaušininkai apmėtė juos Molotovo kokteiliais, buvo sužeisti 500 pareigūnų.
O visai neseniai, lapkričio 2 d., kairiųjų ekstremistų eitynės Berlyne peraugo į gatvės mūšius su policija. Kaukėti demonstrantai, ginkluoti akmenimis, išrautais eismo ženklais ir aludžių suolais, atakavo policininkus, 19 jų sužeidė, – informavo spauda.
Taip „kairieji autonomai“ gynė savo „būsto projektą“ Rygos gatvės rajone, garsėjančiame politiškai motyvuotais nusikaltimais.
Čia užgrobtuose būstuose įsikūrusi „kairioji alternatyvi scena“ paskelbė teritoriją savo „autonomija“. Berlyno žemės politikas Burkardas Dreggeris ir parlamentaras Kurtas Wasneris, abu krikščionys demokratai, bendrame pareiškime kaltino raudonai žalią Berlyno žemės koaliciją, leidžiančią kairiesiems autonomams toliau karaliauti Rygos gatvėje, kurią jie vadina „smurto getu“.
Leipcige kairieji ekstremistai puola statybas
Tikru kairiojo ekstremizmo centru tapo Leipcigas, – šiomis dienomis konstatavo Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras Rolandas Wölleris (CDU): Konevico kvartalas, kuriame įsikūrę apie 250 kairiųjų autonomų, vokiečiams pirmiausia asocijuojasi su namų okupavimu, riaušėmis bei susidūrimais su policija. Šį rudenį Konevicas vėl atsidūrė pirmuosiuose spaudos puslapiuose po to, kai „kairieji autonomai“ griebėsi brutalių priemonių, siekdami užkirsti kelią pastatų renovacijai bei statyboms „jų teritorijoje“.
Spalio 3 d. statybos aikštelėje jie padegė 3 kranus, sprogo statybų aikštelėje buvę propano dujų balionai. Kilus pavojui, kad degantys kranai užvirs ant šalimais esančių pastatų, teko evakuoti jų gyventojus. Leipcigo meras, socialdemokratas (SPD) Burkhardas Jungas, įvardino tai „teroro išpuoliu“. Padaryta nuostolių už 10 mln. eurų.
Spalio 14 d. naktį – naujas išpuolis. Šįkart degė ekskavatorius. Dar po dviejų savaičių – vėl gaisras Konevico statybų aikštelėje. Gaisro gesinti atvykusius ugniagesius ir policininkus kairieji autonomai apmėtė petardomis, akmenimis, buteliais, du pareigūnus sužeidė.
Savo veiksmus kairieji interpretuoja kaip kovą su gendrifikacija, – butų kainų kilimu senuose kvartaluose, juos renovavus. Ir jie manosi turį „teisę patys teisti ir bausti tuos, kuriuos jie politiškai smerkia“, – pastebi dienraštis „Die Welt“.
Mušti ten, kur jai labiausiai skauda – į veidą
Ypač sukrėtė ekstremistų išpuolis prieš Leipcigo nekilnojamo turto įmonės atstovę, 34 m. Claudią P. Lapkričio pirmojo sekmadienio vakare kaukėti nusikaltėliai paskambino prie jos buto durų, įsiveržė į vidų ir, kelis kartus smogę moteriai į veidą, atsisveikino žodžiais: „Linkėjimai iš Konevico“, – informavo policijos atstovas spaudai Andreasas Loepki.
Kairiųjų ekstremistų portale „Indimedia“ netrukus po to paskelbtas įrašas: „Mes nusprendėm tą, kuri yra atsakinga už problemiško objekto statybas pietiniame Leipcige, mušti ten, kur jai labiausiai skauda – į veidą.“ Jai turi tapti aišku, „kad ji dalyvauja puolime prieš radikalių kairiųjų erdvę, ir kad į tą puolimą bus atsakyta“. Toliau nurodoma, ko tokie asmenys gali tikėtis: „išdaužytų langų, degančių automobilių ir sulaužytų nosių“.
Ir anksčiau kairiojo spektro asmenys surengdavo panašių „vizitų“ namuose, bet jų taikinys paprastai būdavo dešinieji ekstremistai. Tačiau dabar „riba peržengta: karingoji kairė nebesidrovi užsipulti beginklės moters“, – komentavo A. Loepki.
„Kaip giliai reikia smukti, kad sumuštum moterį? Jei iki šiol laukėm momento, kada nebegalėsim užsimerkti prieš kairįjį ekstremizmą, tai dabar toks momentas atėjo“, – sakė Saksonijos žemės teisingumo ministras Sebastianas Gemkowas.
Po grasinimų mirtimi statybas vykdančios įmonės vadovui Christophui Gröneriui ir jo šeimai, verslininkas priverstas samdytis apsaugininkus.
Neapykantos atmosfera kaista. Kas dėl to kaltas?
Natūralu, kad stebint visuomenės pakraščių radikalėjimą, ieškoma kaltų. Nuolat linksniuojami socialiniai tinklai, poliarizuojantys visuomenę. Tame kontekste dažnai minima „Alternatyva Vokietijai“(AfD).
Antai praėjusią savaitę, po paviešintų grasinimų mirtimi dviems žaliųjų politikams, socialdemokratas Johannesas Kahrsas netgi ragino uždrausti AfD, nes, pasak jo, šios partijos nariai kursto aistras, nuodija atmosferą.
Tačiau jei jis būtų buvęs sąžiningas, būtų nenutylėjęs ir kairiųjų ekstremistų smurto ekscesų, grasinimų patiems AfD politikams bei jų artimiesiems. Naujausias jų – dienraštyje „Tagesspiegel“ lapkričio 9 d. paskelbtas faktas apie pakartotinius grasinimus šešiolikmečiui AfD politiko Gunnaro Lindemanno sūnui jį nudurti. Motyvas – politinė tėvo angažuotė.
Medijos dejuoja dėl dešiniųjų socialiniuose tinkluose kurstomos neapykantos. Tačiau dalis pagrindinių žiniasklaidos priemonių žurnalistų, įtikėjusių savo moraliniu pranašumu, irgi pučia neapykantos ragą, užmiršę, kad dešinėje nuo vidurio pusėje jie akylai stebimi, kad registruojami jų pačių išsišokimai.
Tai, tarkime, daro šalyje žinomas publicistas, liberaliai konservatyvaus žurnalo „Tichys Einblick“ leidėjas Rolanadas Tichy. Internetiniame leidinio portale jis sarkastiškai klausė:
„Ar neapykanta dešinei – pilietinė pareiga?“
Štai tik keletas „pykčio gėlių“, lapkričio pradžioje R. Tichy suskintų „moraliųjų“ ir „progresyviųjų“ darželiuose.
Po to, kai spalį vykusiuose rinkimuose į Tiuringijos žemės parlamentą AfD surinko 23,4 balsų, visuomeninio transliuotojo NDR redaktorė Jenny Kallenbrunnen twitterio paskyroje neslėpė įtūžio: „Tiuringijoje nuo rytdienos kas penktam sutiktam be skrupulų paprasčiausiai užtvosiu.“ O žurnalo „Der Spiegel“ redaktorius Hasnainas Kazimas taip pat twitteryje ragino „AfD rinkėjus izoliuoti, pasmerkti, riboti, apsunkinti jų gyvenimą.“
Nedviprasmiškai skamba ir vieno iš socialdemokratų lyderių Ralfo Stegnerio kvietimas: „Atakuokime dešiniųjų populistų pozicijas ir personalą, nes jie yra vakarykščiai, netolerantiški, kraštutiniai dešinieji ir pavojingi!“
O Vokietijos radijuje „Deutschlandfunk“ žurnalistas Jensas Balzeris visai atvirai kvietė „nekęsti dešinės“. Jis pripažįsta, kad neapykanta griauna visuomenę. Ir vis viena įžvelgia neapykantoje „politinius resursus“. „Mes turim mokytis nekęsti“, tačiau nekęsti „teisingai“, o tai reiškia – „naujųjų dešiniųjų“.
Kvietimas neapykantai – visada pavojingas. Tą rodo ir naujausi neapykantos sukelto smurto pavyzdžiai – tiek iš dešinės, tiek iš kairės. Su dešiniuoju ekstremizmu Vokietijoje kuo stropiausiai kovojama, tos kovos įvairioms programoms kasmet skiriami milijonai. Į kairįjį ekstremizmą ilgai žvelgta, „su simpatizuojančiu atlaidumu“, iš dalies jį „romantizuojant ir idealizuojant“, – pastebi krikščionių demokratų vidaus reikalų ekspertas, Bundestago parlametaras Christophas Vries.
Pastarieji ekstremalios kairės išpuoliai Berlyne ir ypač Leipcige, regis, pagaliau atvėrė politikų ir žiniasklaidos akis nemaloniai tiesai, kurią jau seniai skelbė statistika: ekstremizmo pavojus tyko ne vien iš dešinės, bet ir iš kairės.