Devyniolikmetė Marijka Sovenko – Černobylio gyventojų Lydios ir Michailo dukra. Mergaitė pasaulį išvydo 1999 metais draudžiamoje Černobylio zonoje. Po branduolinės katastrofos buvo praėjęs dešimtmetis.
Mergaitės gimimą iš pradžių Ukrainos pareigūnai bandė nuslėpti – jiems buvo paprasčiausiai gėda, jog itin radiacija užterštoje zonoje vis dar gyvena žmonės, tačiau dabar, po itin didelės sėkmės sulaukusio serialo visam pasauliui prisiminus, kas nutiko Černobylio branduolinėje jėgainėje, tiesa iškilo į paviršių.
Lydia ir jos vyras Michailas, kuris buvo vienas iš ugniagesių, ketvirtojo reaktoriaus sprogimo naktį malšinęs kilusio gaisro liepsnas, atsisakė išvykti iš draudžiamosios zonos, nes sovietų valdžia šeimai taip ir nepasiūlė naujo būsto.
Lydia nesuprato esanti nėščia tol, kol neprasidėjo gimdymas – jo metu moteriai padėjo vyras, kuris ir nukirpo dukrai virkštelę.
Kai tik pasklido žinia apie Marijkos gimimą, Lydia prisimena, jog visi ją pradėjo vertinti tarsi kokią nusikaltėlę, nes ji drįso gimdyti Černobylyje ir atsisakė keltis gyventi kitur. Nepaisydama neigiamos visuomenės reakcijos, moteris ir toliau dukrą augino draudžiamoje zonoje. Neatgrasė ir vietos pareigūnų grasinimai, jog moteris nepaiso vaikui kylančio mirtino pavojaus. Be to, mažylė gėrė vietos karvių pieną ir valgė vietos vandens telkinių žuvį.
Gandai sklandė visą laiką. Kai Marjinkai buvo penkeri, jos motina buvo priversta kaip nors reaguoti: „Jeigu žmonės mano, kad ji kažkokia mutantė, ar turi dvi galvas, jie labai klysta. Ji nuostabi miela mergaitė. Sveika kaip ridikėlis“.
Per interviu 2006 metais vienintelis Černobylio draudžiamosios zonos vaikas atskleidė esąs labai vienišas – be ypatingos priežasties čia žmonės praktiškai nesilanko, ji neturi su kuo žaisti.
„Kaip būtų smagu, jeigu čia būtų dar bent vienas vaikas. Aprodyčiau jam namus ir visą miestelį. Būtų tikrai smagu“, – tada viltingai kalbėjo mergaitė. Vaiko tėvai ir toliau jautė didžiulį pareigūnų spaudimą keltis kitur, bet Marijkos vaikystė taip ir prabėgo apleistame name. Nuo septynerių jai teko gyventi už Černobylio ribų, nes atėjo metas lankyti mokyklą.
Kai visas pasaulis vėl kalba Černobylį, Marijka sutiko duoti interviu „Sunday Express“ dienraščiui. Devyniolikmetė mergina šiuo metu studijuoja, savo ateitį jį sieja su viešbučių sfera. Tam, kad galėtų susimokėti už studijas, Marijka dirba viename madingame bare.
Apie praeitį ji kalbėti nelinkusi, tačiau dar kartą patvirtino, kad jos sveikata puiki: „Man sekasi puikiai, dirbu, studijuoju. Tai būtų tiek“. Nors mergina dabar gyvena ir dirba už Černobylio zonos ribų, ji reguliariai vyksta lankyti ten gyvenančios ir dirbančios 66 metų motinos.
Motina pavirtino, kad jos dukra sveikatos problemų neturi, ir teigia besididžiuojanti vaiko drąsa siekti gyvenimo tikslų.
„Žmonės Marjinką regi kaip Černobylio atgimimo simbolį. Ji tarsi Dievo siųstas ženklas, kuris interpretuojamas kaip gyvybės sugrįžimas į tą nelaimingą vietą“, – sako Lydia.