Laimingiausi pasaulio žmonės
Suomija neseniai antrus metus iš eilės užėmė pirmą vietą Jungtinių Tautų pasaulio laimės indekse.
Suomijos sėkmė susijusi su jos aukšta gyvenimo kokybe, kurią nulemia viena geriausių pasaulyje švietimo sistemų, dosnios vaiko priežiūros išmokos ir maža nelygybė.
Kaip visa tai turėtų būti finansuojama, buvo opiausias rinkimų kampanijos klausimas.
Apklausose pirmaujanti opozicinė Socialdemokratų partija, vadovaujama buvusio profesinės sąjungos pirmininko Antti Rinne, agitavo prieš viešųjų išlaidų mažinimo politiką, kurią pastaruosius ketverius metus vykdo centro dešiniųjų vyriausybė.
Vis tik kitam Suomijos ministrui pirmininkui teks spręsti, kaip pertvarkyti dosnią gerovės sistemą, atsižvelgiant į sparčiai senėjančią visuomenę ir mažėjantį gimstamumą.
Populistų tvirtovė
Tik 6,6 proc. Suomijos gyventojų yra gimę užsienyje, todėl etniniu požiūriu ji yra vienalytiškiausia šalis Vakarų Europoje.
Kaip bebūtų, artėjant rinkimams staiga išaugo rinkėjų parama prieš imigraciją nusistačiusiai Suomių partijai, pasinaudojusiai virtine visuomenės dėmesį prikausčiusių atvejų, kai pernai gruodį įtariami imigrantai padarė lytinių nusikaltimų.
Remiantis naujausių apklausų duomenimis, ši kraštutinių dešiniųjų politinė jėga, kuri taip pat nepritaria tolesniems veiksmams prieš klimato kaitą, pagal populiarumą pakilo iš penktos vietos iki antros ar trečios.
Nors Suomių partija per pastaruosius dvejus visuotinius rinkimus būdavo nugalėtojų trejetuke, jos populiarumas smuko po 2015 metų, kai ši politinė jėga prisijungė prie vyriausybės ir pradėjo eiti į kompromisus imigracijos ir ES politikos srityse.
Išrinkus naująjį lyderį, radikalų Europos Parlamento narį Jussi Halla-aho, partija net labiau pakrypo į dešinę.
Kaimynė meška
Rusija jau daugelį metų yra viena pagrindinių Suomijos prekybos partnerių, iš dalies dėl fakto, kad abi šalys turi bendrą 1 300 kilometrų sausumos sieną.
Tačiau ši Šiaurės šalis nuo pat nepriklausomybės paskelbimo nuo Rusijos prieš 101 metus akylai stebi savo rytinę kaimynę.
Antrojo pasaulinio karo metu įsiplieskę du kruvini konfliktai, per kuriuos Suomija užleido dalį savo teritorijos Rusijai, nors ir padarė didžiulių nuostolių įsiveržusiems sovietams, tebegyvena nacionalinėje savimonėje.
Suomijos lyderiai palaiko nuolatinį dialogą su Kremliumi, bet tuo pačiu metu palaiko ir ES sankcijas Rusijai dėl Maskvos sprendimo aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą.
Potenciali Rusijos grėsmė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Helsinkis iki šiol vengdavo narystės NATO. Vis dėlto šiandien Suomija glaudžiau bendradarbiauja su šiuo kariniu aljansu ir entuziastingai remia glaudesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje.
Helsinkiui vis aktualesnė tampa kova su Rusijos hibridinėmis atakomis ir dezinformacijos kampanijomis, taip pat garantijos, kad artėjantys rinkimai įvyks be išorinio kišimosi.
Itin daug dėmesio prieš balsavimą taip pat sulaukė klausimas, kiek reikėtų įsigyti naujų naikintuvų, kad jie galėtų atgrasyti Rusiją nuo tolesnių Suomijos oro erdvės pažeidimų.
Europos ligonis?
Suomija 2016 metais galiausiai išbrido iš recesijos ir tapo priešpaskutine po 2008 metais įvykusios finansų sektoriaus krizės atsigavusia euro zonos šalimi.
Suomių ekonomikos tradiciniai varikliai – medienos ir popieriaus eksportas bei kadaise klestėjusi mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ – nebeduoda šaliai ankstesnių pajamų.
Taigi, naujo technologinio stebuklo beieškanti Suomija skatina novatoriškus startuolius.
Šalis pasiekė gerų rezultatų kompiuterinių žaidimų sektoriuje – prie šio pasiekimo prisidėjo pasaulį užkariavusi frančizė „Angry Birds“.
Tačiau naujoji vyriausybė turės paruošti įtikimą planą, kaip atlaikyti kitą ekonomikos audrą, iš dalies dėl to, kad visuomenei, panašu, įgriso dabartinio ministro pirmininko Juhos Sipila vyriausybės jau ketverius metus vykdoma griežto taupymo politika.
Saunos politika
5,5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje yra apie 3 mln. saunų ir ši garinė pirtis laikoma neatsiejama suomių gyvenimo dalimi. Pirtininkai nuogi drauge leidžia laiką maždaug 85 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Suomijos lyderiai nuolat kviečia savo užsienio kolegas ir kitus garbingus svečius į saunas, kur atvirai diskutuoja apie politiką ir diplomatiją.
Vis dėlto pastaruoju metu ši praktika griežtai kritikuojama, nes į tokius pokalbius nekviečiamos moterys. Priešingos lyties žmonės paprastai maudosi atskirai.
Premjeras J. Sipila neseniai duodamas interviu vienam laikraščiui pareiškė, kad atvykus skirtingų lyčių grupėms vyrai ir moterys po saunos kartu bendrauja terasoje – esą taip užtikrinamas įtraukimo principas.
Dabartiniame Suomijos parlamente dirba kone daugiausiai pasaulyje moterų – 41,5 procento.
Laimei, derybos dėl kitos vyriausybės koalicijos sudarymo vyksta valdininkų posėdžių salėje ir visiškai apsirengus.