Kaip rodo priešrinkiminės apklausos rezultatai, buvusi pirmoji šalies ponia gali džiaugtis aiškiu pranašumu. Nors kartais abiejų kandidatų galimybės laimėti rinkimus vertinamos bemaž vienodai, visgi šioks toks H. Clinton pranašumas akivaizdus. Bėda ta, kad nuo respublikonų interesams atstovaujančio Donaldo Trumpo, nepaisant pastarąjį mėnesį stebėtos jo galimybių dinamikos, kartais pavyksta atsiplėšti vos per plauką.
Nežinia, ar ši apylygė kova atspindi H. Clinton, kaip kandidatės, silpnąsias puses, ar įrodo stebinantį D. Trumpo žavesio fenomeną, bet realybė tokia, kad po kokio nors nelemto atsitiktinumo svarstyklės vis dar gali nusvirti į respublikonų kandidato pusę.
Pamėginkime pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių artėjant rinkimams H. Clinton gali nepavykti ramiai sudėti bluosto, kad ir kokį nepalaužiamą būdą ji pastaruoju metu demonstruoja.
1. Netikėti įvykiai
Tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, pranešimus, viešosios nuomonės formavimą ir agitacines kampanijas, kandidatas visada gali kontroliuoti. Deja, yra ir nekontroliuojamų aplinkybių, galinčių apversti aukštyn kojomis visus parengtus planus.
Taigi, jei kandidatė H. Clinton staiga nubunda išpilta šalto prakaito, priežastis gali būti baimė, kad nutiks kas nors visiškai nenumatyto ir situacija taps nebevaldoma.
Kadangi H. Clinton rinkiminė kampanija pagrįsta JAV ekonomikos stiprinimu, finansinė krizė tikrai sužlugdytų demokratų lyderės politines ambicijas.
Gana stabili H. Clinton pozicija susvyruotų ir tada, jei JAV supurtytų teroro išpuolis. Nors D. Trumpo pažerta kritika po birželį įvykusių Orlando žudynių buvo vertinama kaip netinkamas atsakas, lapkričio mėnesį Paryžiuje suorganizuoti išpuoliai pasitarnavo kaip jo požiūrio teisingumo įrodymas. Taigi, įvykus dar vienam žiauriam teroro aktui, JAV piliečiai gali pakeisti nuomonę apie tai, koks turi būti pagrindinis šalies vadovas.
Negalima pamiršti ir stichinių nelaimių bei joms įvykus vyriausybės priimamų sprendimų. Pavyzdžiui, praūžus uraganui „Sandy“ sutvirtėjo dabartinio prezidento Baracko Obamos pozicijos 2012-ais metais, o štai po 2005-aisiais kilusio uragano Katrina palankumas respublikonų atžvilgiu ženkliai sumažėjo. Dar nežinia, kaip pasikeistų politinė situacija, jei įvyktų kokia nors tragedija.
Ko bijoti H. Clinton? Didžiausi būgštavimai turėtų būti susiję su priešais, kurių neįmanoma pamatyti. Kad tokie priešai patys grėsmingiausi, patvirtintų bet kuris siaubo filmų mėgėjas, todėl dabar, kai rinkimai visiškai čia pat, nerimauti tenka tik dėl kokio nors itin nemalonaus siurprizo spalio mėnesį.
2. Akivaizdūs įkalčiai
H. Clinton jau gavo įsitikinti, kaip kokie nors atkapstyti faktai gali pakenkti reputacijai. Pasitikėjimas politike, kaip skaidrumo šalininke, susvyravo pasirodžius pranešimams apie organizacijai „Clinton Foundation“ užsienio aktorių skiriamas aukas. Žalos padarė ir paviešinta informacija apie privataus el. pašto serverio naudojimą einant JAV valstybės sekretorės pareigas.
Nors aikštėn iškilusios istorijos privertė pasijusti nepatogiai, o ta aplinkybė, kad elektroniniai laiškai yra peržiūrimi Federalinio tyrimų biuro (FTB), taip pat nuteikia nepalankiai, jokių moralės normų pažeidimų (kol kas!) nenustatyta.
O jei visgi atsirastų kokių nors nepaneigiamų įrodymų? Jei būtų atkapstyti niekaip nepateisinami akivaizdūs įkalčiai? Juk šiuo metu FTB pareigūnai tiria 17 tūkst. H. Clinton serveryje aptiktų elektroninių laiškų. Reikia manyti, kad iki spalio pabaigos šie laiškai bus paviešinti.
Be to, „WikiLeaks“ gali pasirodyti ir daugiau programišių nugvelbtų Demokratų partijos atstovų elektroninių laiškų. Vyriausiasis portalo redaktorius Julianas Assange‘as yra užsiminęs, kad prieš pat rinkimus gali būti paskelbta kokių nors su H. Clinton susijusių dokumentų. Ar tokių tikrai atsiras, sunku pasakyti, taigi, klausimas kol kas tebėra atviras.
Ko bijoti H. Clinton? Akivaizdūs įkalčiai paprastai siejami su kriminalinėmis istorijomis. Politinėje sferoje tokių retai aptinkama. H. Clinton oponentai jau 30 metų stengiasi rasti nors kokios kaltę įrodančios informacijos. Deja, visos jų pastangos pasirodė bergždžios. Tik pati H. Clinton žino, ar įmanoma, kad sėkmė nuo jos nusigręžtų.
3. Drovūs D. Trumpo rėmėjai
Po liepos pabaigoje įvykusio Demokratų partijos nacionalinio suvažiavimo H. Clinton įgijo kad ir kuklią, bet stabilią persvarą. Be to, išankstinių apklausų duomenimis, ji vertinama kaip akivaizdi lyderė pagrindinėse valstijose.
Dabar gi D. Trumpas, atrodo, stengiasi ją pasivyti. Daugelis apklausų rodo, kad varžovų konkurencija tampa vis aršesnė, o kartkartėmis sušmėžuoja vienas kitas pranešimas apie respublikonų kandidato pranašumą.
Jei rodikliai artėjant rinkimų dienai liks panašūs, vėliau gali paaiškėti, kad apklausų duomenys neatitiko D. Trumpui reiškiamos paramos masto, kuris pasirodė didesnis nei prognozuota. Dabartinius apklausų duomenis gali gerokai pakoreguoti, pavyzdžiui, aktyvus baltaodžių vyrų dalyvavimas rinkimuose – juk tai labiausiai respublikonų iškeltą kandidatą palaikanti demografinė grupė.
Be to, gali būti ir taip, kad apklausose dalyvaujantys piliečiai nenori arba nesiryžta prisipažinti, kad palaiko D. Trumpą. Panašių reiškinių istorijoje juk būta. Žymiausias – Johno Majoro išrinkimas į Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą 1992-aisiais. Kalbant apie Didžiąją Britaniją verta prisiminti ir klaidingas prognozes 2015-aisiais ir, žinoma, „Brexit“ referendumą.
Ko bijoti H. Clinton? Prieš ketverius metus respublikonai buvo įsitikinę, kad skelbiami tendencingi ir jiems priešiški apklausų rezultatai. Visgi prognozės pasitvirtino – respublikonų iškeltas kandidatas Mittas Romney palaimėjo B. Obamai. Tačiau būta ir kitokių atvejų, todėl H. Clinton galėtų būgštauti dėl klaidingų apklausų prognozių prieš dabartinius prezidento rinkimus.
4. Pavojai elektroninėje erdvėje
Rugpjūčio mėnesį garsiai nuskambėjo D. Trumpo pareiškimai apie rinkimų klastojimą jo nenaudai. Respublikonų kandidato metami kaltinimai buvo pagrįsti tariamu balsuotojų papirkinėjimu. O štai H. Clinton galėtų baimintis dėl ko kito – sabotažo skaitmeninėje erdvėje.
H. Clinton yra minėjusi, kad elektroninių laiškų nutekinimo iš Demokratų nacionalinio komiteto el. pašto dėžutės atvejį galima prilyginti Votergeito skandalui. Deja, JAV rinkimų sistemai gali kilti ir rimtesnių grėsmių nei korespondencijos paviešinimas.
FTB aptiko įrodymų, kad programišiai įsilaužė į valstybės kompetencijoje esančias elektronines duomenų bazes Ilinojuje ir Arizonoje. Už JAV rinkimus atsakingiems asmenims buvo nurodyta atnaujinti naudojamus saugumo protokolus ir akylai stebėti, ar nevykdoma kokių nors kibernetinių atakų.
Nors vogčiomis pakeisti JAV prezidento rinkimų rezultatus ypač sudėtinga, net ir nedidelis kiekis įtarimą keliančių rezultatų pagrindinėse rinkimų apylinkėse priverstų suabejoti visa rinkimų baigtimi.
Ko bijoti H. Clinton? Turint galvoje iš atskirų segmentų sudurstytą JAV rinkimų sistemą, garantuoti visišką saugumą vargu ar įmanoma. Taigi, painiava dėl H. Clinton pergalės įteisinimo visiškai galima. Tokio rinkimų eigos scenarijaus turėtų baimintis ne tik H. Clinton, bet ir visa šalis.
5. Siurprizai per debatus
Per tris prezidento rinkimų debatus (pirmasis numatomas rugsėjo 26 d.) H. Clinton turi puikią galimybę pranokti savo konkurentą patirtimi bei žiniomis ir taip pelnyti rinkėjų palankumą. Deja, galima patirti ir nesėkmę.
Šiuos debetus greičiausiai stebės didžiulė auditorija. Galbūt žiūrovų skaičius sieks 70 milijonų, kaip kad nutiko 2008-aisiais per viceprezidento rinkimų debatus, kuriuose dalyvavo Joe Bidenas ir Sarah Palin. O gal pavyks sumušti 80 milijonų stebėtojų rekordą, užfiksuotą per 1980-asiais vykusius prezidento rinkimų debatus tarp Ronaldo Reagano, Jimmy Carterio ir nepriklausomo kandidato Johno Andersono.
D. Trumpas nėra įprastas debatų dalyvis, bet gali pasirodyti kaip klastingas priešininkas. Mažai tikėtina, kad jis leisis į detales ir demonstruos gilias įžvalgas. Tik reikia nepamiršti jo aktorinio talento ir sugebėjimo išmušti konkurentus iš vėžių.
Politinėse diskusijose nepratęs dalyvauti D. Trumpas negali puoselėti didelių lūkesčių, kad pavyks pranokti politikės karjeros laiptais kopiančią H. Clinton. Visgi vykęs jo pasirodymas padarytų poveikį dar neapsisprendusiems rinkėjams.
Ko bijoti H. Clinton? Ohajo valstijos gubernatoriaus Johno Kasicho kampanijos strategas Johnas Weaveris respublikonų dalyvavimą debatuose palygino su lenktynėmis, kuriose dalyvauja nuo kvaišalų apsvaigęs vairuotojas. Taigi H. Clinton gali labai pasitikėti savimi ir būti užtikrinta dėl sėkmės, bet niekada negali žinoti, kaip pasielgs D. Trumpas.