Per iškilmes dėmesys nukrypo ir į karaliaus vyresniąją dukrą Leonor, 12-metę sosto paveldėtoją.
Felipe VI per ceremoniją Madride angeliškos išvaizdos princesei įteikė vieną prestižiškiausių Ispanijos apdovanojimų – Aukso Vilnos ordiną, kurio istorija siekia 1430 metus.
Monarcho gimtadienio proga karališkieji rūmai savaitgalį išplatino dešimtis nuotraukų ir vaizdo klipų, suteikiančių retą progą pažvelgti į Felipe VI šeimos gyvenimą su žmona – buvusia televizijos laidų vedėja Letizia – ir dviem jaunomis dukterimis.
Šioje medžiagoje matyti Leonor su mokykline uniforma, laikanti Felipe ranką, prie šeimos pietų stalo valganti sriubą ir besijuokianti, erzinanti karalių prieš pat jam įrašant savo Kalėdų sveikinimą.
Atvaizdais siekiama padaryti karališkąją porą artimesnę ispanams. Šalies monarchija buvo atkurta tik 1975-aisiais, mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco. Manoma, kad visuomenės parama šiai institucijai nėra tvirta.
Felipe VI karaliumi tapo 2014-ųjų birželį, pasitraukus 38 metus valdžiusiam jo tėvui Juanui Carlosui, paveiktam skandalų ir sveikatos problemų.
Ispanijos karalius sosto savo sūnaus naudai atsisakė pirmą kartą per penkis šimtmečius.
Sosto perdavimas buvo greitai sutvarkytas, siekiant išvengti rizikingų debatų dėl monarchijos tęsinio.
„Kitaip negu kitos Europos šalys, Ispanijai monarchija nėra įrašyta į DNR“, – naujienų agentūrai AFP sakė apie Ispanijos karališkąją šeimą rašanti žurnalistė Ana Romero.
Felipe VI „galėtų atkurti šios institucijos orumą ir elgtis nepriekaištingai, bet jei gyventojų dalis reikalautų referendumo pasirinkti monarchiją ar respubliką, (jo) baigtis nebūtų aiški“, sakė A. Romero, kuri ką tik išleido knygą apie karalių.
Nusivylę katalonai
Felipe VI laikomas nuoširdžiu, kompetentingu ir atidžiu, nors mažiau charizmatišku kaip tėvas, kuriam priskiriami nuopelnai po F. Franco mirties padėjus nuvesti Ispaniją į demokratiją.
Viena sunkiausių akimirkų Felipei VI – kai jis turėjo atsiriboti nuo sesers princesės Cristinos, kurios vyras, buvęs rankininkas olimpietis Inaki Urdangarinas, pernai buvo nuteistas dėl milijonų eurų išgrobstymo.
Neseniai dar neilgą karaliaus valdymą išbandė krizė dėl Katalonijos mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos.
Spalio 3-iąją, praėjus dviem dienoms po šio regiono surengto uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės, Felipe VI sakydamas kalbą per televiziją įtaigiai gynė nacionalinę vienybę.
Savo griežtoje kalboje karalius sakė, kad Katalonijos vyriausybė „sistemingai pažeidinėjo įstatymus, demonstravo nepriimtiną nelojalumą“.
Tačiau jis nepaminėjo referendumą temdžiusio policijos smurto ir tai nuvylė daugelį katalonų, kurie tai interpretavo kaip karaliaus paramą premjero Mariano Rajoy konservatorių vyriausybei.
„Karalius yra valstybės vadovas. Būtų tikrai keista, jeigu jis negintų konstitucijos ir nepasmerktų tam tikrų įvykių“, – anksčiau šį mėnesį sakė karališkųjų rūmų atstovas.
„Kam reikalinga monarchija?“
Karališkosios šeimos ekspertė A. Romero sakė, jog minėta Felipe VI kalba buvo lemiama ir lemiama tokiu laipsniu, kad kai kurie žmonės ją vadina jo valdymo „pamatiniu įvykiu“.
Pasak jos, „dauguma šalies ją įvertino dideliais plojimais“, išskyrus Kataloniją, taip pat – Baskiją ir kaimyninę Navarą, kuriose irgi veikia separatistų judėjimai.
Karaliaus kalbą taip pat pasmerkė kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, kurios lyderis Pablo Iglesias šį mėnesį per partijos susirinkimą klausė: „Kam reikalinga monarchija?“
Didysis Felipe VI iššūkis yra įtikinti ispanus „priimti šią instituciją kaip nusistovėjusį dalyką, kuris amžinai bus istorijos dalis“, sakė A. Romero.