Per šią operaciją žuvo mažiausiai 274 palestiniečiai, o dar šimtai buvo sužeisti, pranešė Gazos Ruožo pareigūnai, kurie įprastai nedaro skirtumo tarp civilių gyventojų ir kovotojų aukų, rašo CNN.
Nors išlaisvinus keturis įkaitus – Noa Argamani, Almogą Meirą Janą, Andrejų Kozlovą ir Shlomi Zivą, kurie praėjusių metų spalio 7-ąją prieš buvo pagrobti iš muzikos festivalio „Nova“, kilo euforija, izraeliečių džiaugsmas gali būti trumpalaikis.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir toliau jaučia milžinišką spaudimą, o jo tikslas sunaikinti „Hamas“ ir išgelbėti likusius įkaitus vis dar atrodo tolimas. Jis vėl atsisakė pasirašyti naujausią taikos planą, kurį praėjusią savaitę pasiūlė JAV prezidentas Joe Bidenas, o palestiniečių aukų skaičius auga toliau.
Kaip vyko reidas?
Šeštadienį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) reidą į Nuseirato stovyklą centrinėje Gazos Ruožo dalyje nusprendė surengti dienos metu – jos teigė, kad tai suteikė jų veiksmams daugiau netikėtinumo.
Ruošdamiesi šiai operacijai, kariškiai, gavę žvalgybinės informacijos apie įkaitų buvimo vietą, buvo susikūrę butų, kuriuose aikomi įkaitai, maketus.
„Izraelio pajėgos šiai gelbėjimo misijai ruošėsi kelias savaites. Jos intensyviai treniravosi“, – per spaudos konferenciją sakė IDF kontradmirolas Danielis Hagari.
Jo teigimu, Izraelio pajėgos, norėdamos pasiekti įkaitus, turėjo įžengti į civilių gyventojų rajonus, nes ten buvo įsitvirtinusi „Hamas“.
D. Hagari sakė, kad įkaitai buvo laikomi dviejuose atskiruose butuose civiliniuose daugiaaukščiuose, kuriuos skyrė maždaug 200 metrų. N. Argamani buvo laikoma atskirai nuo trijų vyrų.
Jo teigimu, IDF buvo iš anksto gavusios žvalgybinės informacijos apie jų buvimo vietą, ir pažymėjo, kad įkaitai Gazos Ruože dažnai kilnojami po skirtingas vietas, ir N. Argamani anksčiau taip pat buvo laikoma kitur. Jis pridūrė, kad anksčiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, „daugiau nei tris ar keturis kartus“ yra tekę paskutinę minutę atšaukti panašius reidus.
Pirmajame šeštadienio operacijos etape IDF sudavė suplanuotus smūgius kovotojų infrastruktūrai, sakė D. Hagari.
Jis pažymėjo, kad Izraelio kariai buvo intensyviai apšaudomi, ypač traukiantis iš butų, tačiau savo teiginių įrodymų nepateikė.
„Kol buvo apšaudomi, apšaudomi pastatų viduje, apšaudomi traukiantis iš Gazos, mūsų kariai išgelbėjo įkaitus“, – sakė jis.
Kodėl žuvo tiek daug palestiniečių?
Reidas vyko vidury ryto, kai gatvėse buvo daugybė žmonių, atėjusių apsipirkti į netoliese esantį turgų. Liudininkai pasakoja, kad per įkaitų gelbėjimo operaciją buvo smarkiai bombarduojama.
Pranešimai apie žuvusių palestiniečių skaičių yra nevienodi. Gazos Ruožo valdžia skelbia, kad žuvo 274 palestiniečiai ir 698 buvo sužeisti – jei tai tiesa, tai būtų viena iš kruviniausių dienų Gazos Ruože per pastaruosius mėnesius.
IDF tokį skaičių ginčija ir tvirtina, kad, jos vertinimu, per operaciją galėjo žūti „mažiau nei 100“ žmonių. CNN negali obejktyviai patikrinti nė vienos pusės duomenų.
Patys vietos gyventojai pasakojo, kad ataka priminė „pragarą žemėje“, ir kad po antskrydžių, kurie buvo surengti prieš įkaitų gelbėjimo operaciją, vaizdai priminė skerdynių scenas. Liudininkai teigė, kad civiliai gyventojai žuvo nuo smūgių iš oro ir šrapnelių.
Vienas vietos palestinietis, vardu Abu Abdallah, CNN žurnalistui pasakojo, kad bombos ant žmonių namuose pradėjo kristi maždaug 5 val. ryto vietos laiku. „Mes bandėme kviesti greitąją pagalbą, bet niekas negalėjo atvažiuoti, nes rajonas jau buvo virtęs karo zona“, – sakė jis.
„Šunys ėdė žmonių palaikus, mes ištraukėme šešis kankinius, visus sudraskytus vaikus ir moteris, rizikavome savo gyvybe, kad nuvežtume juos į ligoninę. Kareiviai liepė mums grįžti atgal, bet mes važiavome toliau“, – pridūrė jis.
Kitas vietos gyventojas Nidalas Abdo sakė, kad apsipirkinėjo Nuseirato turguje, kai „prasidėjo beprotiškas bombardavimas“.
„[Tai] buvo kažkas, ko niekada dar nebuvome regėję. Per mažiau nei 10 minučių sprogo gal 150 raketų, o kol mes bėgome, ant turgaus krito dar daugiau bombų“, – pasakojo jis.
Filmuotoje medžiagoje iš Al Aksos kankinių ligoninės, įsikūrusios netoliese esančiame Deir al Balah rajone, buvo matyti sunkvežimiai ir greitosios pagalbos automobiliai, gabenantys sužeistuosius bei žuvusiuosius į ligoninę. Ligoninės skubios pagalbos skyrius buvo perpildytas. Filmuotoje medžiagoje matėsi žmonės, laukę pagalbos ant ligoninės grindų.
Vaizdo įraše buvo daug sužeistų palestiniečių, įskaitant vaikus, kurių veidai ir drabužiai buvo kruvini. Filmuotoje medžiagoje iš ligoninės taip pat užfiksuota, kaip žmonės rėkia ir verkia, palinkę virš kūnų, apklotų antklodėmis.
Kokią reikšmę tai turės karui?
Įkaitų išlaisvinimo operacijos yra itin retos. Tai tik trečioji sėkminga operacija per šį konfliktą.
Šeštadienio reidas rodo, kad išlaisvinti įkaitus vis dar yra įmanoma, ir gali paskatinti Izraelio kariuomenę dėti daugiau pastangų šia kryptimi, turint galvoje, kad vienas pagrindinių Izraelio puolimo Gazos Ruože tikslų yra išgelbėti likusius įkaitus, pažymi CNN.
Tačiau daug kas teigia, kad susitarimas dėl paliaubų yra daug veiksmingesnis būdas tai padaryti. Praėjusiais metais pagal laikinų paliaubų susitarimą buvo paleista daugiau kaip 100 įkaitų, o Izraelis karinėmis priemonėmis sugebėjo išlaisvinti tik septynis įkaitus.
Girdėti įspėjimų, kad šeštadienį surengta kruvina IDF operacija dar labiau pakenks galimam paliaubų susitarimui.
Vienas Egipto pareigūnas CNN sakė, kad Izraelio operacija turės „neigiamą poveikį“ deryboms, kuriomis siekiama užbaigti karą Gazos Ruože.
„[Tai] nebus lengva“, – CNN teigė Egipto pareigūnas, susipažinęs su derybų procesu.
Egiptas kartu su Kataru padeda koordinuoti Izraelio ir „Hamas“ derybas.
Jungtinių Valstijų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas pripažino, kad operacijos metu žuvo civilių gyventojų, ir šias aukas pavadino „tragiškomis“. Jis dar kartą paragino „Hamas“ priimti naujausią pasiūlymą.
„Geriausias būdas sugrąžinti visus įkaitus namo ir apsaugoti palestiniečių civilius gyventojus yra nutraukti šį karą. Tam, kad šis karas užsibaigtų, „Hamas“ tereikia pritarti susitarimui, kurį pristatė prezidentas J. Bidenas ir kuriam pritarė Izraelis“, – pridūrė J. Sullivanas.