Slovėnija „nėra antrarūšė [ES] narė“, tvirtino jis žurnalistams, praėjus dienai po to, kai vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas nesutiko fotografuotis oficialiai grupinei nuotraukai.
Europos Sąjungai rotacijos tvarka kas pusę metų pirmininkavimą perima vis kita 27 valstybių bloko narė. Liepą prasidėjęs Slovėnijos pirmininkavimas kelia įtampą dėl pompastiškų euroskeptiškų komentarų tviteryje nevengiančio J. Janšos, didelio buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjo, retorikos.
Paprastai labai oficialų renginį ketvirtadienį užtemdė labai neįprastas Europos Komisijos vicepirmininko Franso Timmermanso poelgis. Jis atsisakė pozuoti bendrai EK narių nuotraukai su Slovėnijos konservatorių lyderiu.
F. Timmermansas, buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras, taip išreiškė protestą prieš J. Janšos „nepriimtiną ir šmeižikišką išpuolį“ prieš du Slovėnijos teisėjus.
J. Janša, artimas griežtų konservatyvių pažiūrų Vengrijos premjero Viktoro Orbano sąjungininkas, anksčiau suabejojo minėtų teisėjų nešališkumu, parodęs nuotrauką, kurioje jie įamžinti su centro dešiniųjų europarlamentarais per susitikimą su F. Timmermansu ir kitais eurokomisarais.
Paklaustas apie F. Timmermanso reakciją J. Janša atsakė: „Jeigu eurokomisaras jaučiasi įžeistas, turiu pasakyti, kad mes tik... paaiškinome kai kuriuos dalykus. Jeigu jums nepatinka tiesa – tai jūsų problema, ne tiesos“.
„Mums nekyla problemų, jeigu kas nors ką nors tikrina: įstatymo viršenybę, spaudos laisvę, žiniasklaidos finansavimą“, – sakė jis per spaudos konferenciją, kur dalyvavo daug Europos žurnalistų, daugiausia atskridusių iš Briuselio.
Visgi „Slovėnija nėra kolonija, nėra antrarūšė valstybė narė. Mes reikalaujame visiškai lygaus požiūrio“, pridūrė J. Janša, buvęs Jugoslavijos disidentas.
Trumpo įkvėptas tviterio trolis
Jis trolina kritikus tviteryje, vykdo, kaip pats sako, „karą su žiniasklaida“ ir yra kaltinamas kišimusi į teismų nepriklausomumą. Negana to, Slovėnijos nacionalistas ministras pirmininkas rotacine tvarka perima Europos Sąjungos pirmininko kėdę – kaip tik tuo metu, kai blokas stengiasi sustabdyti autoritarinius polinkius savo rytiniame sparne.
Aktyvus buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas J. Janša pasitelkia valdymo modelį, kurį užtvirtino jo sąjungininkas vengras Viktoras Orbanas, prieštaravęs Briuseliui dėl visko iš eilės, pradedant migrantų priėmimu, baigiant teisine valstybe ir – galiausiai – LGBTQ teisėmis.
Kurį laiką dalyvavęs opozicijoje, J. Janša trečiąją kadenciją pradėjo prieš pat koronaviruso pandemiją praėjusiais metais. Jo vyriausybė nuo to laiko sulaukė didžiausių protestų, kokius nuo 2013 m. regėjo ši 2,1 mln. gyventojų šalis, o valdantysis aljansas jau pradeda trupėti.
Nors tai greičiausiai reiškia, kad J. Janša prezidentavimo metu liks veikiau organizatoriumi, nei galios turėtoju, jam vis dar yra galimybių suremti ragus su didesnėmis tautomis, kritikuojančiomis Vengriją ir Lenkiją dėl ES vertybių trypimo. Tačiau lyderių dėmesys greičiausiai bus sutelktas į „Covid-19“ delta atmainos plitimą ir artėjantį kanclerės Angelos Merkel pasitraukimą.
„Kontroversiškas Jansos stilius greičiausiai nesukels Europos Tarybos narių pasitikėjimo ieškant kompromiso“, – teigė Jacobas Kirkegaardas, JAV Vokietijos Maršalo fondo vyresnysis mokslo darbuotojas.
Prieš komunizmo žlugimą ir 1991 metų Slovėnijos atsiskyrimą nuo buvusios Jugoslavijos garsėjęs kaip užkietėjęs marksistas, dabar 62 metų J. Janša įsitvirtino kaip dešiniosios krypties aistrų kurstytojas. Jo spalvinga politinė karjera apima kalėjimo bausmę komunizmo laikais ir dar vieną per pastarąjį dešimtmetį, kurią panaikino šalies aukščiausias teismas.
J. Janšos Slovėnijos demokratų partija 2018 m. laimėjo rinkimus, tačiau varžovai neleido jai patekti į valdžią dėl pasipriešinimo stojimui į ES ir migrantams. Po dvejų metų jis visgi perėmė vyriausybės vairą, perviliojęs koalicijos partijas po to, kai jo pirmtakas atsistatydino, tikėdamasis sustiprinti savo poziciją per išankstinius rinkimus.
Nuo to laiko J. Janša sulaukė protestų, dviejų pareiškimų dėl nepasitikėjimo, penkių ministrų apkaltų dėl įtarimų korupcija, padarė klaidingų žingsnių valdant pandemiją ir pradėjo ginčus su institucijomis, įskaitant Slovėnijos valstybinę STA naujienų tarnybą ir naująją ES prokuratūrą.
Tačiau jo koaliciją paliekant vis daugiau narių, J. Janšos parlamento mažuma svyruoja, o jis pats nuolat sulaukia kaltinimų autoritarizmu.
„Jansos išpuoliai prieš valstybinę naujienų tarnybą ir ES prokuratūrą kelia tiesioginę grėsmę žiniasklaidos laisvei, teisinei valstybei ir mūsų demokratijai“, – pabrėžė parlamento pirmininkas Igoris Zorcicas, kurio ministras pirmininkas nesėkmingai bandė atsikratyti.
„Karas su žiniasklaida“
Teisinės valstybės ir europinių vertybių stiprinimas visgi yra dalis Slovėnijos planuojamos pirmininkavimo liepos–gruodžio mėnesiais darbotvarkės – kartu su ES atsparumo krizėms didinimu, diskusijomis apie bloko ateitį ir vakarų Balkanų stojimo į ES akceleravimu (pastaroji tema gali užstrigti, nes pandemija ir toliau nesitraukia).
Sprendimus ES priima 27 valstybių narių vadovai, todėl prezidentavimas tėra iš esmės biurokratinis procesas. Tačiau turėdamas ketinimų sukurti chaosą lyderis tikrai galėtų tai padaryti, o atsižvelgiant į J. Janšos patirtį, tai yra reali galimybė, kuriai ruošiasi ES stebėtojai.
Nors jis dar nenuėjo taip toli kaip V. Orbanas, kad pajungtų Slovėnijos institucijas savo įtakai, kalbos apie ES vertybes daugeliui skamba tuščiai. Perėmęs valdžią J. Janša savo tviterio paskyroje, kurioje imituoja D. Trumpo „tiesioginę komunikaciją su rinkėjais“, paskelbė „karą su žiniasklaida“.
„Melo monopoliją galima nugalėti“, – rašė J. Janša, minėdamas „priešiškai nusiteikusios žiniasklaidos manipuliacijas“. Jo kabinetas neatsakė nei į interviu prašymą, nei į el. paštu išsiųstus klausimus.
Šis „karas“ apėmė žurnalistų išvadinimą „prestitutėmis“, taip pat radijo stočių ir laikraščių, laikomų „šališkais“, finansavimo sumažinimą.
Vyriausybė sausio mėnesį sustabdė valstybinės STA naujienų tarnybos finansavimą ir pareiškė, kad lėšos gali būti skiriamos tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios galėtų padidinti valstybės kontrolę.
„Turime pakankamai lėšų, kad galėtume ištempti iki rudens, – sakė Bojanas Veselinovičius, STA, kuri sąskaitas apmoka aukomis, generalinis direktorius. – Tačiau negalėsime laikytis amžinai.“
„Melagiena“
Žiniasklaidos represijos neliko nepastebėtos už Slovėnijos ribų.
„Priešiškas viešasis diskursas, taip pat šmeižto kampanijos ir gąsdinimai, nukreipti į pilietinės visuomenės aktyvistus ir tuos, kurie išsako kritinę nuomonę, kenkia saviraiškos laisvei ir gali pakirsti žiniasklaidos laisvę“, – birželį sakė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič.
Ministras pirmininkas taip pat nesutaria su ES dėl to, kad nepasiūlė pareigūnų dirbti Europos prokuratūroje, įsteigtoje kovai su korupcija ir biudžeto sukčiavimu. Šis žingsnis gali sutrukdyti bandymams ištirti Slovėniją ir paskatino J. Janšos teisingumo ministrą atsistatydinti.
„Kokią žinią siunčiate, jei žinote, kad biuras pradeda dirbti birželio 1 d., tačiau dar nepaskyrėte prokurorų?“ – gegužę kalbėjo ES vyriausioji prokurorė Laura Codruta Kovesi.
Daugelis J. Janšos kritikų, tarp jų ir dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie ne kartą rinkosi mitinguoti nepaisant grėsmingų baudų, nori, kad jis pasitrauktų iš pareigų ir paskelbtų skubius rinkimus, o jo administraciją palaiko mažiau nei trečdalis slovėnų, rodo nuomonių apklausos. Bet opozicijai išliekant susiskaldžiusiai, tokia perspektyva atrodo mažai tikėtina.
„Tviteris atspindi tik dalį tiesos apie Jansą, – sakė premjero parlamentinės grupės vadovas Danijelas Krivecas. – Jis yra tinkamas šių laikų lyderis tiek Slovėnijai, tiek ES.“