Paryžiuje policija prieš akmenis svaidžiusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Aktyvistams siekiant parodyti, jog, praėjus metams po pirmojo milžiniško protesto, į kurį susirinko 282 tūkst. žmonių, judėjimas tebėra gyvas, susirėmimų būta ir kituose Prancūzijos miestuose.
„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo 2018 metų lapkričio 17 dieną. Tačiau pastaraisiais mėnesiais sumažėjo ir kiekvieną šeštadienį rengiamų protestų dalyvių, ir smurto protrūkių.
Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais duomenimis, šeštadienį protesto akcijose visoje šalyje dalyvavo 28,6 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai mini beveik 40 tūkst. dalyvių skaičių.
Vien Paryžiuje, policijos duomenimis, susirinko maždaug 5 tūkst. „geltonųjų liemenių“.
Sostinėje taip pat įvyko pirmieji po gana ilgos pertraukos rimti demonstruotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai.
Epicentru tapo Italijos aikštė Paryžiaus pietrytinėje dalyje. Demonstruotojams pradėjus svaidyti akmenis, padeginėti šiukšlių dėžes, versti ir padeginėti automobilius, policijos pareigūnai su pilna riaušių malšinimo ekipuote prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Aikštės rajone esantis didelis prekybos centras buvo uždarytas, kai dešimtys protestuotojų ėmė svaidyti akmenis į šalia esančio viešbučio langus. Buvo sužeisti keli demonstruotojai ir laisvai samdomas žurnalistas.
Policija iki 8 val. vakaro vietos (21 val. Lietuvos) laiku sulaikė 147 žmones, iš jų 129 tebėra suimti.
Ašarines dujas išsklaidyti demonstruotojus norėjusi policija taip pat panaudojo Paryžiaus „Les Halles“ rajone, netoli garsaus Pompidu centro muziejaus
2018 metų lapkričio viduryje Prancūzijoje prasidėjo masiniai protestai prieš degalų akcizų didinimą. Akcijas, kurios tradiciškai vykdavo šeštadieniais, rengė geltonosiomis liemenėmis pasivadinęs judėjimas.
Iš pradžių buvo protestuota prieš degalų akcizų didinimą, tačiau vėliau buvo pradėta reikšti nepasitenkinimą ir kitais valdžios sprendimais, o prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) buvo priekaištaujama už tai, kad jis ignoruoja kasdienes daugelio prancūzų problemas.
Po ilgų mėnesių gatvių protestų, per kuriuos neretai kildavo riaušių ir susirėmimų su policija, E. Macronas paskelbė apie mokesčių mažinimą, darbo užmokesčio didinimą ir kitas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skirtas priemones.
Instituto „Elabe“ neseniai atlikta apklausa parodė, jog daugiau nei pusė prancūzų – 55 proc. – tebepalaiko „geltonųjų liemenių“ judėjimą.