Penktadienį, pirmąją balsavimo dieną, šalyje buvo sulaikyti mažiausiai septyni asmenys dėl vandalizmo aktų rinkimų apylinkėse, pranešė pareigūnai, nepaaiškinę, ar tai buvo protestai prieš Vladimirą Putiną.
Penki asmenys mažiausiai keturiuose regionuose į balsadėžes pripylė dažų. Šeštas buvo sulaikytas už tai, kad padegė balsadėžę, o dar vienas – už fejerverkų uždegimą balsavimo apylinkės patalpose.
Pranešta apie incidentą, kai moteris padegė balsavimo kabiną Maskvoje.
Vaizdo įraše, kurį paskelbė „Telegram“ kanalas „Baza“, matyti, kaip moteris, prieš padegdama kabiną, išpila degų skystį, o tada išima telefoną, kad nufilmuotų gaisrą, rašo „Sky News“.
Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK), atsakinga už rinkimus, kurie nėra nei laisvi, nei sąžiningi, pranešė, kad penktadienį sutriko internetinio balsavimo sistemos veikimas dėl didelio skaičiaus rinkėjų, bandžiusių balsuoti būtent šiuo būdu.
CRK teigimu, pirmąją iš trijų balsavimo dienų vien Maskvoje iš pat ryto internetu balsavo apie 500 000 žmonių.
Laikoma, kad 71 metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktą kartą taps nugalėtoju. Rusijos valstybiniai apklausų organizatoriai jau prognozavo, kad beveik ketvirtį amžiaus valdžioje esantis V. Putinas gaus daugiau kaip 80 proc. balsų. Tai būtų aukščiausias kada nors pasiektas jo rezultatas.
Maskvos vadovybė norėtų kuo didesnio rinkėjų aktyvumo, kad balsavimą būtų galima pripažinti teisėtu.
Balsavimas iš dalies buvo organizuotas kaip festivalis su folkloro atlikėjų ir dainininkų pasirodymais.
Daugelis žinomų politikų, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu, balsavo anksti.
Partijos „Teisingoji Rusija“ vadovas Sergejus Mironovas, atvirai remiantis V. Putiną, savo užpildytą biuletenį be voko įmetė į permatomą balsadėžę.
V. Putinas turi tris varžovus, o tai suteikia rinkimams patikimumo iliuziją. Tačiau jie ne tik neturi jokių šansų, bet ir laikosi Kremliui palankių politinių pažiūrų ir paprastai rodo paramą V. Putinui.
Kandidatams, pasisakiusiems prieš V. Putino karą Ukrainoje, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nebuvo pakviesti stebėti rinkimų.
CRK vadovė ir artima V. Putino patikėtinė Ela Pamfilova sakė, kad rinkimus stebi daugiau kaip 333 000 žmonių ir viskas vyksta „normaliai“, tačiau nepriklausoma organizacija „Golos“, Rusijoje patirianti politinį persekiojimą, paskelbė, kad tikrų rinkimų stebėtojų niekur nėra.
Maskva nurodo, kad Rusijoje yra 114 mln. rinkimų teisę turinčių rinkėjų – tačiau į šį skaičių iš tikrųjų įtraukta ir 4,5 mln. žmonių okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse. Be to, 2 mln. rusų, gyvenančių kitose šalyse, irgi turi teisę balsuoti.
Balsavimas didžiulėje šalyje, turinčioje 11 laiko zonų, tęsis iki sekmadienio vakaro, kai 20 val. vakaro (18 val. Grinvičo laiku) užsidarys paskutiniai balsavimo punktai Kaliningrade prie Baltijos jūros. Rezultatų tikimasi sulaukti vėliau tą patį vakarą arba pirmadienį anksti ryte.
Rinkimų komisija: incidentai neturės poveikio balsavimo rezultatams
Pavieniai incidentai pirmąją Rusijos prezidento rinkimų dieną, Centrinės rinkimų komisijos Maskvoje duomenimis, neturės įtakos rezultatams. Per išpuolius prieš atskiras balsadėžes sunaikinta tik nuo 100 iki 150 balsavimo biuletenių, penktadienį pareiškė Rinkimų komisijos vicepirmininkas Nikolajus Bulajevas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Prieš tai šalyje būta pavienių incidentų – rinkėjai pylė į balsadėžes dažus ir sukėlė kelis gaisrus rinkimų punktuose.
Tikslingas balsavimo biuletenių naikinimas yra opozicijos forma, įgaunanti „terorizmo“ mastą, sakė pareigūnas. Jis pareikalavo griežtai nubausti su incidentais susijusius asmenis. Būta kelių sulaikymų. Kiekvienas turi teisę kovoti dėl valdžios, kaip tai numato konstitucija, kalbėjo N. Bulajevas. Tačiau opozicija, anot jo, mėgina jėga užgrobti valdžią. Neaišku, ką jis turėjo omenyje, sakydamas „opozicija“. Iš tikrųjų rusų opozicionieriai arba sėdi kalėjimuose, arba gyvena užsienyje, arba yra negyvi.
Mėginimų sutrikdyti balsavimui įtaka rinkimams lygi nuliui, kalbėjo N. Bulajevas. Rezultatams tai esą jokio poveikio neturės.
N. Bulajevas penktadienį popiet nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo beveik 24 proc., t. y. savo balsą atidavė 27 mln. rinkėjų. Daugelis žmonių balsuoja internetu.