Rusijos valstybinė agentūra TASS teigia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Vladlenas Tatarskis „kasdien analizavo operacijos eigą ir teikė patarimus mobilizuotiesiems“. Tačiau kartais jis negailėjo ir kritikos Rusijos armijos vadovybei dėl nesėkmių fronte, todėl buvo laikomas „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino rėmėju.

„Puolimui Donbase trukdo ne tik efektyvios informacijos iš dronų, bet ir aukščiausio lygio generolų trūkumas“, – 2022 metų gegužę rašė jis.

Tikrasis Vladleno Tatarskio vardas – Maksimas Fominas. Savo pseudonimą M. Fominas „pasiskolino“ iš Viktoro Pelevino knygos „Generation P“.

M. Fominas gimė Makijivkoje, Ukrainos Donecko srityje, 1982 metais. Baigęs mokyklą dirbo kasykloje, o po kurio laiko ėmėsi savo verslo. Pasak M. Fomino, jam prireikė paskolų, kad atidarytų savo verslą, tačiau įmonė pelno nedavė. 2011 metų gruodį M. Fominas buvo nuteistas už ginkluotą banko apiplėšimą. Bausmę atliko Horlivkoje.

2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, M. Fominui pavyko pabėgti iš kalėjimo, jis prisijungė prie prorusiškų pajėgų Donbase. Vėliau M. Fominas vėl buvo suimtas, bet jam malonę suteikė tuometinis vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Aleksandras Zacharčenka. Gavęs malonę M. Fominas prisijungė prie vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ milicijos.

2019 metais išėjo iš tarnybos ir nuo 2020 metų gyveno Maskvoje. M. Fominas turėjo „Telegram“ kanalą su daugiau nei 500 000 prenumeratorių.

Geriausiai propagandistas žinomas dėl vaizdo įrašo, kurį nufilmavo 2022 metų rugsėjo 30 dieną Kremliuje – po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dokumentus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų – aneksijos.

„Mes visus nužudysime, visus, kuriuos reikės, apiplėšime. Viskas bus taip, kaip mums patinka, – sakė jis.

Vladlenas Tatarskis ragino smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai, didžiuotis žudynėmis Bučoje ir vykdyti dar daugiau žiaurumų Ukrainoje.

Nuo 2022 metų rudens propagandistas pradėjo aktyviai kritikuoti Rusijos armijos vadovybę dėl nesėkmių fronte. Nuo tada jis vertinamas kaip J. Prigožino, kuris taip pat aktyviai kritikavo Rusijos gynybos ministeriją, rėmėjas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)