Vyresniesiems policijos pareigūnams ir miesto valdininkams bendraujant su žiniasklaida, kai kuriems reporteriams trūko kantrybė, negaunant aiškių atsakymų į užduodamus klausimus. Kodėl policininkams nepavyko užtikrinti saugumo vykstant kalėdinei mugei? Kodėl nebuvo atsižvelgta į Saudo Arabijos perspėjimus? Kodėl nerimą keliantys įtariamojo pranešimai socialiniuose tinkluose nesulaukė tinkamo dėmesio?
Praėjus kelioms dienoms nuo spaudos konferencijos, daugelis pateiktų klausimų vis dar lieka neatsakyti, nors tam tikros išvados jau padarytos: federalinės ir nacionalinės policijos pajėgos šeštadienį ryte surengė pasitarimą ir nutarė padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių bei iš naujo įvertinti saugumo priemones daugybėje visoje šalyje vykstančių kalėdinių mugių.
Kalėdinių mugių saugumas
Žurnalistai beveik iš karto pasiteiravo apie konkrečius saugumo planus. Po 2016 m. gruodžio mėnesį Berlyno kalėdinės mugės metu įvykdyto išpuolio, kai prieglobsčio prašęs tunisietis sunkvežimiu rėžėsi į minią ir nužudė 13 žmonių, buvo atlikti du parlamentiniai tyrimai ir iš karto sustiprintos saugumo priemonės: kalėdinėse mugėse Vokietijoje ir Austrijoje buvo įrengta kelių užtvarų, atgabenta sunkių betoninių blokų bei nusiųsta daugiau policininkų.
Visgi panašu, kad kalėdinės mugės, pritraukiančios tūkstančius žmonių ir rengiamos vos ne kiekviename laisvame miestų ir miestelių kampelyje likus penkioms–šešioms savaitėms iki Kalėdų, negali būti visiškai apsaugotos nuo transporto priemonių. Iš dalies todėl, kad avarinėms tarnyboms ir gelbėjimo tarnyboms taip pat turi būti sudaryta galimybė transportu pasiekti kalėdines muges. Be to, mugėse privalo būti keletas avarinių išėjimų, kad žmonės galėtų saugiai evakuotis.
„Įtariamasis naudojosi avariniais įvažiavimais ir išvažiavimais“, – šeštadienį reporteriams sakė Magdeburgo valdininkas Ronni Krugas ir prisiminė 2010-ųjų incidentą Duisburge, kai vyko vadinamasis „Meilės paradas“ („Love Parade“): susidarius spūsčiai žuvo 21 žmogus – iš dalies todėl, kad buvo per mažai avarinių išėjimų. Jis pridūrė, kad Magdeburgo kalėdinių mugių saugumo planas buvo „parengtas vadovaujantis turima informacija“ ir kad tokių mugių saugumo planai nuolatos naujinami.
Tarptautinės pelno nesiekiančios politinio konsultavimo organizacijos „Counter Extremism Project“ narys Hansas Jakobas Schindleris tokiu paaiškinimu nebuvo itin patenkintas. Vis dėlto jis pripažino, kad esamas saugumo planas – fizinių užtvarų, patruliuojančių policijos pareigūnų ir vaizdo stebėjimo kamerų derinys – yra klasikinė koncepcija, taikoma vykstant visiems dideliems viešiems renginiams.
„Labiausiai į akis krintantis dalykas kalėdinėse mugėse – fizinės užtvaros. Tarp jų neturi būti didelių tarpų, kad pašalinės transporto priemonės nepatektų į kalėdinės mugės teritoriją, – DW sakė jis. – Net jeigu užtvaros buvo pašalintos laikinai, įtariamasis, panašu, tai žinojo, nes išsinuomojo automobilį ir įvažiavo į kalėdinės mugės teritoriją. Jis neabejojo, jog jam pavyks prasibrauti automobiliu.“
Įspėjimai ir žvalgybinės nesėkmės
Tačiau akivaizdu, jog tai buvo ne vienintelė klaida – Vokietijos saugumo architektūroje turėjo būti keletas spragų, kad išpuolis Magdeburge pavyktų. Tiesa, šioms spragoms nustatyti gali prireikti ne vieno mėnesio, jeigu ne metų.
Šeštadienį vakare davęs interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, Vokietijos federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Munchas įtariamąjį apibūdino kaip „netipišką“. Talibo A. žinutės socialiniuose tinkluose leidžia daryti prielaidą, kad jis oponavo Saudo Arabijos režimui, manė, jog Saudo Arabijos disidentus persekioja Vokietijos teisėsauga, tačiau taip pat buvo nepatenkintas liberalia Vokietijos politika pabėgėlių atžvilgiu bei rėmė kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“.
Cituodama anoniminius šaltinius, Vokietijos spaudos agentūra DPA pranešė, kad praėjusiais metais Saudo Arabija įspėjo vokiečius dėl Talibo A. ir paprašė jį išduoti. Tik trūksta detalių, todėl sunku vertinti įspėjimo svarbą. Ar Saudo Arabijos vyriausybė paprašė Vokietijos išduoti Talibą A., nes jis kritikavo režimą? O galbūt todėl, kad jis kėlė grėsmę visuomenės saugumui?
Anot H. J. Schindlerio, nežinant atsakymų į šiuos klausimus, sunku pasakyti, kas kaltas: „Įspėjama nebūtinai apie tai, kas nutiks, galima įspėti apie daugelį kitų dalykų. Atsižvelgiant į aplinkybes, įspėjimas galėjo būti ir per švelnus.“
Kad ir kaip ten būtų, yra žinoma, jog buvo nuogąstaujama dėl Talibo A. neadekvataus elgesio: šių metų vasario mėnesį 50-imtmetis buvo apkaltintas Berlyno pagalbos centro darbuotojų trukdymu jiems skambinant be reikalo ir įsivėlė į konfliktą su pareigūnais policijos nuovadoje. Jis nesutiko su kaltinimais ir turėjo pasirodyti teisme dieną prieš išpuolį, bet į teismo posėdį neatvyko.
Dėl Talibo A. Vokietiją praėjusiais metais įspėjo ir eilinis pilietis – informavo Federalinę migracijos ir pabėgėlių tarnybą. Kaip nurodė tarnyba, į įspėjimą buvo atsižvelgta rimtai, jis buvo perduotas atitinkamoms institucijoms.
Socialinių tinklų moderavimo trūkumas
Tas faktas, kad pastaraisiais metais Talibas A., regis, buvo labai aktyvus socialiniuose tinkluose, iškėlė klausimų dėl tokių platformų kaip X ir feisbukas vaidmens stebint ir skatinant radikalizaciją.
Keletas Vokietijos žiniasklaidos įmonių pranešė, kad savo žinutėse socialiniame tinkle X (jos jau pašalintos) Talibas A. rašė, jog 2024 m. tikisi numirti, grasino nužudyti 20 vokiečių ir manė, kad Vokietijos vyriausybė mėgina padaryti Europą labiau islamistinę.
„Tai labai geras pavyzdys, kad klasikines islamistų, dešiniosios pakraipos ekstremistų ir kairiosios pakraipos ekstremistų kategorijas papildė dar viena kategorija – tai asmenys, kurie sukuria savo suasmenintą ideologinį naratyvą, – pastebėjo H. J. Schindleris. – Ši tendencija stiprėja nuo tada, kai kilo koronaviruso pandemija, o socialinius tinklus valdančios bendrovės deda mažiau pastangų nei anksčiau. Net nereikia būti ištikimu „Islamo valstybės“ rėmėju. Šioje konspiracinėje aplinkoje bet koks ekstremistinis naratyvas, kai juo vadovaujamasi iki galo, neišvengiamai priveda prie smurto.“
2022 m. įsigijęs X (tada dar buvo vadinama tviteriu), Elonas Muskas atleido keletą tūkstančių turinio moderatorių. Anot H. J. Schindlerio, toks sprendimas sukėlė situaciją, kai visuomenė tikisi didesnės kontrolės fizinėse erdvėse, tačiau nesipiktina dėl neapgalvoto moderavimo trūkumo elektroninėje erdvėje.
„Turime nustoti taikstytis su tuo, kad ši pramonės šaka, viena pelningiausių žmonijos istorijoje, neturi jokios teisinės atsakomybės už jos platformose skelbiamą turinį ir jokių teisinių įsipareigojimų aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga“, – reziumavo „Counter Extremism Project“ darbuotojas.
Aišku, bet kokiems naujiems reglamentams parengti ir priimti prireiks laiko. O kol kas Vokietijos teisėsauga bando atsakyti į opų klausimą, ar (ir kaip) galėjo sustabdyti išpuolio Magdeburge vykdytoją.