Žemėlapyje vaizduojamos valstybės, kurias sukurtų nuo Ispanijos atsiskyrę baskai, katalonai, Andalūzija, nuo Vokietijos atsiskyrusi Bavarija, naują valstybę sukūrę rusakalbiai Latvijoje ir kitas.
Žemėlapis priskaičiuoja 37 separatistinius judėjimus, taigi teoriškai Europos valstybių galėtų padaugėti nuo 50 iki 87.
Nuo Anglijos atsiskirtų net trys valstybės, tuo tarpu Vokietija prarastų net 12,5 milijonus gyventojų Bavarijai tapus nauja šalimi.
Ispanija suskiltų į šešias atskiras valstybes, taip pat prarastų šiuo metu jai priklausančias Kanarų salas.
Lietuva taip pat turėtų naują kaimynę – Latvijos rusakalbių įkurtą valstybę.
Žemėlapį sukūręs Europos Laisvasis Aljansas yra daugiau nei 40 nacionalistinių partijų Europos Parlamente sąjunga, ginanti tautinių mažumų įvairiose šalyse teises.
Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy įspėjo, kad jei Škotija taps nepriklausoma, tai bus tikra „torpeda“ Europai, nes „atsibus“ visi tautinių mažumų judėjimai ir tai gali sukelti Europos ekonominį nuosmukį, praneša „Daily Mail“
M. Rajoy taip pat teigia, kad visa Europa nenori, kad separatistiniai judėjimai Europoje nugalėtų, nes tai sukeltų galybę problemų, su kuriomis susidurtų ir nepriklausoma Škotija – nauja valiuta, pasikeitusios sienos, bendros valstybių skolos ir kita.
Didžiausia Ispanijos tautinė mažuma – katalonai – organizuoja referendumą lapkričio 9 dieną, tačiau Ispanijos valdžia teigia, kad referendumas prieštarautų konstitucijai.
Orielis Junqueras, vienas iš katalonų politikų, teigia, kad valdžiai neleidus surengti referendumo, katalonai gali sukilti, nes draudimas pažeistų jų piliečio teises, praneša cnn.com.
Dauguma katalonų Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Davidą Cameroną laiko didvyriu, nes jis leido Škotijos žmonėms apsispręsti ir balsuoti.
Škotijos nepriklausomybė taip pat galėtų įkvėpti ir Belgijos tautinę mažumą, flamandus, kurie nelaiko savęs belgais, kalba sava kalba. Tačiau flamandai yra vienas iš daugiausiai laisvės turinčių autonominių regionų Europoje, todėl jei referendumas dėl nepriklausomybės ir įvyktų, jame už atsiskyrimą balsuotų viso labo tik 12-15 proc., nes didesnioji dalis gyventojų yra patenkinti regiono autonomija.
Bavarijos regionas Vokietijoje taip pat viltingai žvelgia į Škotijos referendumą. Bavarijos nacionalistų partija savo internetiniame puslapyje rašo: „Mes, bavarų partija, linkime savo draugams škotams sėkmės. Jų nepriklausomybė įkvėptų visą Europą, taip pat ir mus. Tai būtų didelis žingsnis į priekį, po Škotijos nepriklausomybės žiniasklaida negalėtų ignoruoti ir mūsų siekio tapti nepriklausomais.“
Svajonės apie nepriklausomybę – ne tik Europoje
Nors separatistinių judėjimų pergalė labiausiai suskaldytų Europą, kitos pasaulio valstybės taip pat susiduria su itin aktyviais nepriklausomybės siekėjais, įspėja CNN.
Didžiausia Kanados provincija Kvebekas, kurios gyventojai, priešingai nuo visos šalies, šneka prancūziškai, jau ilgus dešimtmečius abejoja: atsiskirti ar ne.
Ši provincija referendumą organizavo jau du kartus, tačiau abiem atvejais nacionalistai pralaimėjo vos kelių procentų skirtumu. Kai kurie kaltina sudėtingą referendumo klausimą.
Škotai yra klausiami paprastai: ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė? Tuo tarpu Kvebeko gyventojus painiojo ilgas klausimas: ar pritariate Kvebeko suverenitetui, po to kai šis pasiūlys naują ekonominę ir politinę sąjungą Kanadai, įstatymui gerbiant Kvebeko ateitį, nustatytą raštais, patvirtintais 1995 birželio 12 dieną? Toks ilgas klausimas supainiojo dalį balsavusiųjų ir šie tiesiog pasakė „Ne“.
Vis dėlto Kvebeko provincija buvo pripažinta „nacija susivienijusios Kanados sudėtyje“ ir tai gyventojus, atrodo, džiugina.
Škotijos referendumas neramina ir Kiniją, kuri savo provincija laiko Taivaną, kontroliuoja Tibetą ir Honkongą. Kinijos sudėtyje taip pat gyvena daugybė tautinių mažumų, sudariusių savo provincijas. Šios mažumos reikalauja nepriklausomybės, tačiau Kinijos komunistų partija apie jokią nepriklausomybę girdėti nenori.
Šiaurės Irake gyvenanti kurdų mažuma įkurti savo valstybę Kurdistaną siekia jau ilgą laiką ir atrodo, kad dabar, karui užvaldžius regioną, jie turi tam palankiausią šansą. Jie sukūrė bendrą frontą, kuriame kaunasi su „Islamo valstybės“ kovotojais ir iš Irako vyriausybės gauna vis daugiau autonominių teisių. Vis dėlto Irakas nenori pripažinti visiškos kurdų nepriklausomybės, nes regione yra daug naftos išteklių, kurių praradimas Irakui būtų skaudus.
Separatistinius judėjimus įkvėpusi Škotija nekantriai laukia referendumo rezultatų, kurie paaiškės rugsėjo 19 dieną. Išankstinės apklausos rodo, kad šalies likimą spręs neapsisprendusieji, nes „Taip“ ir „Ne“ stovyklos yra apylygės.