Per rugpjūčio mėnesį abi šalys ėmė vis aktyviau rodyti karinę jėgą. Bet ir Ukrainos, ir Amerikos politikai perspėja, kad Kijevas daro per mažai, ir gali netekti visos jūros.
Ukrainos pasieniečiai rengia pratybas Azovo jūroje, bet vos keliolika laivelių ir yra visas jų laivynas. Rusija permetė į mažytę jūrą didelius karo laivus (turi ten jų keturias dešimtis), kurie prieš tai sparnuotosiomis raketomis naikino taikinius Sirijoje. Tada jau Kijevas pradėjo rodyti naujas raketas Rusijos laivams skandinti.
„Šiomis sparnuotosiomis raketomis Ukraina galės apginti Juodosios ir Azovo jūrų krantus naikindama bet kokius priešų laivus 300 km atstumu ir net uostuose, kur jie dislokuoti“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Viskas prasidėjo kovo pabaigoje, kai Ukrainos pasieniečiai sulaikė žvejybos laivą iš okupuoto Krymo su Rusijos vėliava ir suėmė jo kapitoną. Rusija iškėlė bylą dėl jo pagrobimo ir apkaltino Kijevą taip keršijant Krymo žmonėms už norą gyventi Rusijoje.
„Tai akivaizdus Ukrainos valdžios provokacinis išpuolis prieš Rusijos piliečius. Ukrainos pasieniečiai su laivo įgula elgėsi kaip Somalio piratai“, – piktinosi Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Rusija atsakė greitai ir plačiai – pasieniečiai Azovo jūroje puolė tikrinti žvejų laivelius ir prekybinius laivus, keliaujančius į du pagrindinius Ukrainos uostus – Mariupolį ir Berdianską. Sulaikyta jau daugiau kaip 150 laivų, vidutiniškai – pusei paros.
Pastarąją savaitę į Azovo jūrą po tiltu į Krymą, pasak Ukrainos ekspertų, neįleistas nė vienas laivas.
Kijevas sako, kad tai bauginimas, siekis atgrasyti nuo laivybos Azovo jūroje ir sužlugdyti uostus, kur dirba tūkstančiai, ir kur krovinių srautą karas nusmukdė perpus. Miestai prie pat Donbaso fronto linijos ir šiaip virtę parako statinėmis.
„Ką matome dabar – tai palaipsninė aneksija, spaudimas Ukrainos komerciniams laivams. Iš esmės tai bandymas perimti prekybos kelių Azovo jūroje kontrolę“, – sakė buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelis Carpenteris.
Ukraina net bendras laivyno pratybas su Amerikos ir kitų NATO šalių laivais liepą pamėgino pateikti kaip atsaką Rusijai.
„Matome, kad tai daroma siekiant užblokuoti Ukrainą Azovo jūroje, eskaluoti įtampą, ko gero, surengti karinę ataką prieš Mariupolį, per kurį eksportuojamas Ukrainos plienas. Taip pat organizuoti puolimus prieš kitus Azovo jūros uostus“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
JAV Rusijos veiksmus pavadino mėginimu destabilizuoti Ukrainą.
„Šiuos vandenis laikome tarptautiniais vandenimis arba Ukrainos teritoriniais vandenimis, todėl Rusijos laivyno buvimas ir gerokai agresyvesni veiksmai yra tikras iššūkis pamatiniams principams dėl Ukrainos teisių ir tarptautinių teisių“, – kalbėjo JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris.
Tačiau Ukrainos problema, kad Rusijos pasieniečių veiksmai – teisėti. Prieš 15 metų pasirašyta sutartis Azovo jūrą laiko bendra abiems šalims, taigi abi šalys gali patruliuoti kur nori, o tarptautinių sankcijų Rusijai nėra kuo pagrįsti.
„Laikas baigti su Azovo jūros kaip bendros jūros statusu. Dabar ten nėra teritorinių vandenų, ten neturime sienos“, – sakė Ukrainos ekspertas Andryjus Klymenko.
Ekspertai kaltina Ukrainos valdžią Azovo jūrai skiriant per mažai dėmesio – netrukus išvis ją gali prarasti.
„Tai delsimo taktika, ko gero, dėl artėjančių rinkimų, bet tai ribojasi su strategine karine nekompetencija. Bent jau nusiųskite laivų, parodykite vėliavą. Turite įtvirtinti navigacijos laisvę, kitaip Ukraina tiesiog atiduos Azovo jūrą“, – kalbėjo „Jamestown Foundation“ prezidentas Glenas Howardas.
Rugpjūčio 26 d. pranešta, kad abi šalys pradėjo politines derybas. Nors Ukraina sako, kad imasi visų karinių žingsnių, jos laivynas vis dar apleistas, kai teko tiek išteklių sausumos pajėgoms, kariaujančioms Donbase, skirti.
„Mūsų kariai gana rimtai pasirengę ginti mūsų pakrantę, tuo metu reikia kalbėti apie būtinybę didinti Azovo jūroje karinio laivyno buvimą“, – sakė O. Turčynovas.
Tačiau Ukraina aklavietėje: nereaguoti negali, bet negali tikėtis ir pergalės prieš kur kas galingesnę Rusiją, jei Azovo jūroje būtų atvertas antras karo frontas.