Tokie vieši gynybos ministerijos puolimai, kokio ir dabar ėmėsi J. Prigožinas, nuo 2023 metų gegužės pradžios tapę kone įprasta praktika (nors taip elgtis J. Prigožinas yra sau leidęs ir anksčiau). Taigi, gegužės 5 dieną verslininkas pareikalavo, kad Rusijos gynybos ministerija aprūpintų jį šaudmenimis, nes kitaip „Vagner“ negalės tęsti veiksmų Bachmute, ir pagrasino, kad kitu atveju savo samdinius iš užimtų pozicijų jis per penkias dienas atsiims.
Gegužės 6 dieną Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paprašė Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino į minimas pozicijas perkelti jo kontroliuojamą batalioną „Achmat“ – ir J. Prigožinas pareiškė tokiam variantui pritariantis.
Jau kitą dieną „Vagner“ lyderis pakeitė plokštelę ir ėmė sakyti, kad Rusijos gynybos ministerija jam kaip ir pažadėjo šaudmenų, tad „Vagner“ Bachmute pasilieka.
Jau gegužės 9 dieną tas pats J. Prigožinas paviešino 27 minučių vaizdo įrašą, kuriame tikina, kad jo daliniai tegavo viso labo 10 proc. reikalautų šaudmenų – ir vėl ėmė šantažuoti gynybos ministerijos vadovybę. Ir dar pareiškė, kad vienas iš reguliariosios Rusijos armijos dalinių iš Bachmuto jau spruko.
Itin didelio rezonanso socialiniuose tinkluose sulaukė J. Prigožino samprotavimai apie „laimingą senelį“: „Yra tie, kurie kariauja, ir yra tie, kurie kažkur išmoko, kad reikalingas kažkoks rezervas – ir kaupia, kaupia ir kaupia tą rezervą. Užuot panaudoję vieną šaudmenį, nukovę priešą, išsaugoję mūsų kario gyvybę, jie žudo mūsų vyrus. O vienas toks laimingas senelis galvoja, kad jam gerai. Ir ką toliau daryti mūsų šaliai? Jeigu paaiškės, kad jis buvo teisus, tai duok dieve visiems sveikatos. O ką daryti šaliai, ką daryti mūsų vaikams, anūkams, kokia laukia Rusijos ateitis, ir kaip laimėti karą, jeigu netyčia paaiškės, tai tik mano prielaida, kad tas senelis – absoliutus kvailys?“.
Rusijos prezidento administracijai artimi „Meduza“ pašnekovai tikina, kad Kremliuje J. Prigožino reikalavimai ir kreipimaisi į Rusijos gynybos ministeriją vertinami kaip „rimta grėsmė“. Vienas iš šaltinių sako, kad dabar J. Prigožinas veikia „nebe vienoje komandoje su Rusijos valdžia“.
„Jis turi savo projektą – tai Bachmutas, dėl jo jis viską padarys. Tai jo asmeninė iniciatyva, nori įgyti įtakos gynybos ministerijoje, nori, kad „Vagner“ taptų pagrindine pergalinga jėga“, – mano „Meduza“ pašnekovas.
Dar nepalankesnės reakcijos Kremliuje sulaukė jo žodžiai apie „laimingą senelį“: „Žinoma, paskui gali pareikšti, kad čia apie gynybos ministrą Šoigu ar kokį abstraktų veikėją, bet žmonės pasidarys savas išvadas“. Vienas iš „Meduza“ šaltinių spėja, kad J. Prigožinas iš tikrųjų kalbėjo būtent apie V. Putiną. Kito pašnekovo teigimu, šių žodžių nevertėtų laikyti „tiesiogine ataka“, nukreipta prieš V. Putiną.
Rusijos prezidento administracijai artimi „Meduza“ šaltiniai tikina, kad tokį J. Prigožino elgesį būtų galima paaiškinti „asmeniniu pažadu“, kurį „Vagner“ įkūrėjas, esą, davė V. Putinui dėl Bachmuto perėmimo datos. Tik „Meduza“ pašnekovai nežino, kokią tiksliai datą Rusijos prezidentui įvardijo J. Prigožinas, tačiau mato, kad „nepavyksta termino laikytis“, todėl taip ir nervinasi. Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad prorusiškos pajėgos norėjo Bachmutą užimti gegužės 9 dieną (akivaizdu, kad taip nenutiko).
„Dėl asmeninio pažado dabar jis pakišinėja reguliariąsias pajėgas, į kairę ir į dešinę švaistosi provokuojančiais pareiškimais“, – sako vienas iš „Meduza“ pašnekovų. Anot šaltinių, savo pasisakymais J. Prigožinas peržengė visas „raudonas linijas“.
Šaltinių vertinimu, tokie veiksmai gali baigtis rimtomis problemomis, ir J. Prigožino šiuo atveju neišgelbėtų net ryšiai aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose. „Meduza“ pašnekovai sako, kad vienas iš J. Prigožiną dengiančių asmenų yra Rusijos Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas ir Tulos gubernatorius, buvęs V. Putino apsaugos darbuotojas Aleksejus Diuminas. Dar visai neseniai tokiu „Vagner“ įkūrėjo gynėju buvo įvardijamas ir Jurijus Kovalčiukas – milijardierius ir artimas V. Putino bičiulis, tačiau pastaruoju metu jis nuo J. Prigožino atsiribojo.
„Meduza“ šaltinis iš vieno valstybinio kanalo tikina, kad propagandos skleidėjai iš Rusijos prezidento administracijos jau gavo „perspėjimą“, kad, jeigu J. Prigožinas ir toliau kritikuos šalies gynybos ministeriją ir pasakos apie „nesėkmes fronte“, tai savo publikacijose jį derėtų „pozicionuoti kaip Rusijos išdaviką“.
Anksčiau dienraštis „The Washington Post“ tikino, kad Rusijos gynybos ministerija ruošė viešą J. Prigožinui skirtos kritikos kampaniją, tačiau iki galo jos suorganizuoti taip ir nepavyko. Dabar analogišką kampaniją ruošia jau Rusijos prezidento administracija – tam atvejui, jeigu „Prigožinas ir toliau draskytųsi“.
Kremliui artimi „Meduza“ pašnekovai spėja, kad vien tuo valdžia neapsiribotų: „Kol „Vagner“ fronte, J. Prigožinui mažai kas gresia, jis turi tiesioginio dialogo su prezidentu galimybę. Bet jeigu situacija ir toliau nesikeis, neabejotinai įsikiš oficialiosios jėgos struktūros.“
Pats J. Prigožinas atsakyti į „Meduza“ klausimus nepanoro, taip pat ir nepatikslino, kokį „laimingą senelį“ turėjo omenyje: „Jau daug kartų sakiau, kad priešiški žiniasklaidos kanalai mano komentarų negaus. Kai tik tokių panašių klausimų sulauksiu iš neangažuoto Rusijos žiniasklaidos kanalo, su malonumu į juos atsakysiu.“ Tiesa, anksčiau J. Prigožinas ne kartą yra komentavęs „Meduza“ publikacijas.
Komentare RTVI J. Prigožinas pareiškė, kad „seneliu“ jis vadina ne V. Putiną, o vieną iš trijų asmenų – arba buvusį gynybos viceministrą, atsakingą už materialinį ir techninį aprūpinimą, Michailą Mizincevą, arba Generalinio štabo vadovą Valerijų Gerasimovą, arba valdžią palaikančią aktyvistę Nataliją Chim, kuri jau daug metų kariauja vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ pajėgose. Kodėl N. Chim gali būti vadinama „seniu“, J. Prigožinas nepatikslino.