Šiomis dienomis jie vis dažniau dėl vietos konkuruoja su hipsteriais su aukštakulniais ir „Birkenstocks“ batais – jie vaikštinėja pro elegantiškus restoranus ir kavines, dygstančias tarp varganų parduotuvėlių bei pigių užkandinių.
Ambicingi virtuvės šefai ir pradedantys verslininkai – dalis iš tų, kurie nustojo ieškotis darbo Pietų Korėjos išsiplėtusiuose šeimos valdomuose konglomeratuose, tokiuose kaip „Samsung Electronics Co. Ltd.“, – didina nuomos kainas ir perkuria kvartalą į kartų nesantaikos mūšio lauką.
Vyresnieji piktinasi naujaisiais gyventojais, teigdami, kad šie palyginti gerai gyvena daugiausia dėl tų, kurie savo sunkaus triūso ir taupumo dėka paskatino šalies pakilimą po Korėjos karo. Tuo tarpu jaunimas kaltina savo protėvius dėl to, kad būsto nuosavybė tapo nerealia svajone ir kad kurstoma beprotiškai žiauri konkurencija, pavaizduota tokiose korėjiečių dramose kaip „Squid Game“ ir „Parazitas“.