„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos.

Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

„Grįžtame namo, – per platformą „Telegram“ parašė A. Bibilovas. – Atėjo laikas kartą ir visiems laikams susivienyti.“

„Pietų Osetija ir Rusija bus kartu. Tai didelės naujos istorijos pradžia“, – pridūrė kadenciją baigiantis separatistų lyderis.

A. Bibilovas anksčiau šį mėnesį nebuvo perrinktas. Rusija išreiškė viltį, kad būsimas lyderis Alanas Gaglojevas išlaikys ryšių su Maskva „tęstinumą“.

Apie planuojamą plebiscitą buvo paskelbta Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje 79-ąją dieną. Per šį karą jau žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 6 mln. gyventojų pasitraukė iš provakarietiškos šalies.

Praėjus maždaug mėnesiui nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios A. Bibilovas pareiškė, kad Pietų Osetija imsis teisinių žingsnių, kad regionas oficialiai taptų Rusijos dalimi.

Panašus procesas 2014 metais įvyko Ukrainai priklausančiame Kryme, kai Rusijos pajėgos jį užėmė, Kyjive įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai. Teigiama, kad per referendumą, kuris buvo surengtas okupacijos sąlygomis, 97 proc. dalyvių balsavo už prisijungimą prie Rusijos, bet dauguma šalių šių rezultatų nepripažįsta. Vėliau Rusija Krymą aneksavo.

Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų prokremliška valdžia taip pat sakė esanti suinteresuota prisijungti prie Rusijos.

Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus pajėgas į Ukrainą, Sakartvelo visuomenė demonstravo solidarumą su Kyjivu.

Sakartvelas anksčiau smerkė „nepriimtinus“ Pietų Osetijos planus surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

2008 metų rugpjūtį Rusija surengė didelį puolimą prieš Sakartvelą, smogusį prorusiškiems kovotojams Pietų Osetijoje po virtinės sakartveliečių kaimų apšaudymų.

Kautynės baigėsi po penkių dienų, kai tarpininkaujant Europos Sąjungai buvo sudarytos paliaubos, bet per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 700 žmonių ir dar dešimt tūkstančių etninių kartvelų buvo priversti palikti savo namus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)