Antradienį NATO generalinio sekretoriaus pareigas M. Rutte perims iš norvego Jenso Stoltenbergo – NATO vadovas keičiasi pirmą kartą per dešimt metų.
Didžiausias naujam Aljanso vadovui teksiantis iššūkis – pasirūpinti, kad visos 32 valstybės narės rastų bendrą kalbą ir sutartų esminiais klausimais. NATO galimybės apsaugoti beveik milijardą žmonių priklauso ne tik karinės galios, bet ir nuo politinės vienybės.
Laukia ne vienas išbandymas: galimas NATO atžvilgiu skeptiškai nusiteikusio respublikono Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, Rytų Europos sąjungininkų reikalavimai užtikrinti geresnę apsaugą nuo Rusijos bei Aljansui nepriklausančios Ukrainos prašymai suteikti daugiau karinės paramos.
NATO pareigūnai ir diplomatai tikisi, kad M. Rutte išlaikys J. Stoltenbergo prioritetus – pasisakys už paramą Kyjivui, spaus NATO valstybės nares skirti daugiau lėšų gynybai ir neleis Jungtinės Valstijoms atsiriboti nuo Europos saugumo užtikrinimo.
Net keturiolika metų Nyderlandų vyriausybei vadovavęs 57 metų M. Rutte – patyręs pasaulio politikos scenos vilkas. Ir nors garsėja savo draugiškumu, ne kartą negailėjo aršios kritikos kitų šalių valdžioms, pavyzdžiui, prigrasino Vengrijai gerbti LGBTQ teises arba trauktis iš Europos Sąjungos, ne kartą kėlė įstatymo viršenybės klausimą Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Tapęs NATO generaliniu sekretoriumi M. Rutte turės parodyti koalicijų sudarymo įgūdžius, padėjusius sėkmingai suformuoti net keturias Nyderlandų vyriausybes.
„Manau, kad tai, jog jis labai patyręs, kaip rasti bendrą kalbą, kompromisus, įtikinti žmones, perkalbėti žmones, rasti su jaus ryšį, šiame darbe labai padės“, – sako kartu su M. Rutte dirbusi buvusi Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Tiek K. Ollongrem, tiek kiti pašnekovai negaili gerų žodžių M. Rutte vadovavimo stiliui – jis labai motyvuotas ir praktiškas, o tai gali būti nemenkas šokas tokiai hierarchinei organizacijai kaip NATO.
„Jis niekada nepasakys: na, ką gi, palikite tai rytojui“, – patikino „Reuters“ kalbinta K. Ollongren.
Buvusios Nyderlandų gynybos ministrės teigimu, M. Rutte labai puikiai suderina mandagumą ir konkrečią žinutę: pavyzdžiui, nesibodėjo paprieštarauti D. Trumpui per tiesioginę spaudos konferenciją, o kartą Amsterdame taip ilgai spaudė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ranką, kad šis neturėjo kito pasirinkimo – tik pastebėti protestuotojus su vaivorykštės vėliavomis.
Dėmesys rytiniam flangui
M. Rutte kaip tarptautinis politikas subrendo 2014 metais, kai virš rytinės Ukrainos rusų raketa numušė „Malaysian Airlines“ lėktuvą MH17 – žuvo visi 298 keleiviai ir įgula, tarp kurių buvo 196 Nyderlandų piliečiai. Tada jis davė žodį, jog kaltieji bus priversti atsakyti.
Pradėjęs dirbti NATO generaliniu sekretoriumi buvęs Nyderlandų premjeras neabejotinai patirs NATO valstybių narių iš Rytų Europos spaudimą įrodyti suprantąs jų didesnės apsaugos nuo Rusijos poreikį ir galįs jį patenkinti.
„Vienas jam teksiantis išbandymas bus toks: kokie NATO tikslai rytinio flango atžvilgiu, kaip ketinama jį stiprinti?“ – sako Slovakijos ambasadoriumi iki šių metų pradžios dirbęs Peteris Batoras.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios NATO dvigubai – iki maždaug 10 tūkst. – padidino karių, dislokuotų rytinėse narėse, skaičių. Artimiausiu metu gali būti papildomai dislokuota dar šimtai tūkstančių.
Tik rytinės valstybės narės nori dar daugiau karių ir ginklų, ypač oro gynybos sistemų, o tai reiškia, kad teks įtikinti Vakarų valstybes nares daugiau savo išteklių perkelti į Rytus.
Kadangi NATO priima sprendimus bendru sutarimu, generalinio sekretoriaus efektyvumas priklausys nuo to, kaip jam pavyks rasti geriausią variantą ir įtikinti valstybių narių lyderius jam pritarti.
Anot buvusios NATO atstovės Oanos Lungescu, generalinio sekretoriaus darbas yra „ne tik rasti mažiausią bendrą vardiklį, bet užtikrinti Aljanso progresą“. „Štai kuo skiriasi generalinis sekretorius ir generolas“, – konstatuoja O. Lungescu, šiuo metu dirbanti gynybos idėjų kalvėje RUSI.
Daugiau išlaidų gynybai
NATO pareigūnų ir diplomatų teigimu, M. Rutte gali būti priverstas švelninti olandams būdingą fiskalinį griežtumą.
Europos Sąjungos viršūnių susitikime birželį M. Rutte susikirto su kitais lyderiais, kai kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu kategoriškai paprieštaravo idėjai gynybos išlaidas didinti skolinimosi sąskaita.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pažymėjo, kad kiti lyderiai „garsiai priminė“ M. Rutte, kad jis netrukus taps NATO generaliniu sekretoriumi, tad turėtų jau dabar daryti viską, kad šalys gynybos sąskaita netaupytų.
Remiantis NATO skaičiavimais, tik 23 iš 32 valstybių narių šiais metais pasieks užsibrėžtą 2 proc. BVP gynybai tikslą – Nyderlandams tai pavyks tik dabar, nors tokia užduotis iškelta prieš dešimt metų.
Daug NATO pareigūnų sako, kad išlaidas gynybai reiktų dar didinti – galbūt iki 2,5 proc. BVP ar dar daugiau: tik taip pavyktų užtikrinti pakankamai naujų karių ir ginklų naujiems Aljanso gynybos planams.
„Jam tai iššūkis – įtikinti valstybes nares daugiau investuoti į savo gynybą, tai daryti greičiau, padidinti savo dabartinį potencialą“, – akcentuoja P. Batoras.