Kaip primena politico.eu, pavasarį tokios valstybės kaip Slovakija, Čekija, Lenkija ir kitos regiono atstovės reagavo greitai ir griežtai: uždarė sienas, įvedė ribojimus gyventojams ir nurodė jiems likti namuose, uždarė mokyklas, restoranus, barus ir daugumą parduotuvių. Šių priemonių rezultatas – pastebimai mažesnis koronaviruso atvejų skaičius nei Vakarų Europoje. Slovakija netgi buvo lyginama su Naująja Zelandija ir pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo likęs pasaulis turėtų sekti.
Tačiau laisvesnis elgesys vasarą drauge su mokyklų atidarymu ir neaiškios bei nesuderintos politikų siunčiamos žinutės paskatino smarkų koronaviruso atvejų išaugimą.
„Manau, dabar mes mokame už savo elgesį rugpjūtį: vakarėlius, keliones į Kroatiją ir prie Balatono ežero, prieš mokslus rengiamas stovyklas ir panašiai“, – neabejoja vienas tapatybės atskleisti nenorėjęs vengrų gydytojas.
Dabar pirmauja Čekija – šioje šalyje, pasak Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro, užsikrėtimų lygis didžiausias ES. Per vasarą atvejų skaičius būdavo apie 200 per dieną, rugsėjį jis ėmė augti, o spalį šovė į aukštumas. Penktadienį buvo pasiektas dienos rekordas – 8618 atvejų.
Likusi Vidurio Europa juda panašia kryptimi. Slovakijoje užfiksuojama 10 kartų daugiau atvejų nei vasaros pabaigoje. Panašiai auga ir atvejų skaičius Lenkijoje. Šeštadienį čia taip pat buvo užfiksuotas rekordas – 5300 naujų atvejų. Vengrijoje atvejų skaičius nuo devynių rugpjūčio 2 d. šoktelėjo iki 1374 šeštadienį, o Rumunijoje užsikrėtimų skaičius, lyginant su vasara, patrigubėjo ir penktadienį pasiekė 3517.
Mirčių ir ligoninėje atsidūrusių pacientų, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, skaičius taip pat sparčiai auga. Visas regionas, išskyrus Čekiją, susiduria su finansavimo ir išteklių problema: išlaidos sveikatos priežiūrai ir gydytojų bei slaugytojų skaičius čia yra gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje.
„Situacija neatrodo gerai. Mirčių skaičius tebėra palyginti mažas, tačiau problema akivaizdi. Jei mirčių skaičius ims augti, neturėsime priemonių tam suvaldyti“, – sako Konstantas Šuldžynskis, Krokuvos universitetinės ligoninės gydytojas.
Jis prognozavo, kad Lenkija pajėgs suvaldyti pandemiją, jei naujų atvejų skaičius išliks apie du tūkstančius per dieną – tai yra mažiau nei pusė pastarosiomis dienomis užfiksuotų atvejų.
Virusas sukėlė spaudimą jau seniai išteklių trūkumą patyrusioms ir su dažnais užsikrėtimo ligoninėse atvejais susidūrusioms sveikatos priežiūros sistemoms.
Vengrija gali pasigirti teikianti aukštos kokybės medicininį išsilavinimą – į šalies medicinos universitetus suplūsta gausybė užsienio studentų – tačiau daugelis vengrų gydytojų emigruoja į Vakarų Europą dėl geriau apmokamo darbo. Tiek gydytojai, tiek pacientai dažnai skundžiasi prastomis Vengrijos ligoninių sąlygomis, o pandemija šiuos rūpesčius dar labiau sustiprino.
Kitose šalyse padėtis panaši. Nors dabar didesni atlyginimai leidžia Lenkijai išlaikyti šalies gydytojus, ankstesniais metais daugybė jų paliko Lenkiją dėl geresnių atlyginimų svetur, o atsiradusi tuštuma taip ir nebuvo užpildyta. Slaugytojų atveju situacija dar liūdnesnė.
Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų tenka tik 237 gydytojai – pasak „Eurostat“, tai yra mažiausiai ES. Vengrijoje tam pačiam skaičiui gyventojų tenka 338 gydytojai, Slovakijoje – 352, o štai Vokietijoje – 431.
Rumunijoje 100 tūkst. gyventojų tenka tik 73,9 slaugytojo, Lenkijoje – 510, Vokietijoje – 1106.
Sveikatos priežiūrai Vidurio Europos šalyse taip pat skiriamas žymiai mažesnis procentas BVP. 2017 m. duomenimis, Rumunija sveikatos apsaugai skyrė tik 5,2 proc. BVP – tai mažiausia dalis Europos Sąjungoje. Kaip rodo ES duomenys, Lenkija skyrė 6,5 proc., o Vengrija – 6,9 proc. BVP. Čekija skyrė 7,2 proc., tačiau vis vien nepriartėjo prie ES vidurkio, kuris yra 9,9 proc.
Tai reiškia, kad Centrinės Europos sveikatos priežiūros sistemos neturi pajėgumų kovoti su tokia ilgalaike nenumatyta problema kaip COVID-19.
Testavimo problemos
Visame regione girdisi skundai, kad atliekama gerokai per mažai testų.
Daugelis gydytojų ir Vengrijos gyventojų tvirtina, kad iš tiesų realus atvejų skaičius yra gerokai didesnis, mat valdžios institucijos taiko griežtus kriterijus norintiems testuotis.
„Turėtų būti atliekama žymiai daugiau testų“, – neabejoja Ferencas Falusas, nuo 2007 iki 2010 metų buvęs vyriausiojo Švedijos sveikatos apsaugos pareigūno poste.
Ekspertai teigia, kad nors Vengrijoje yra daugybė įstaigų, kuriose būtų galima atlikti testus, licencijas koronaviruso testams atlyginti gavo palyginti mažai laboratorijų. Vengrijos valdžios institucijos pastarosiomis dienomis paskelbė besistengiančios didinti testavimo apsukas, tačiau išlieka neaišku, kiek papildomų testų prisidės.