Rinkimai šioje naftos turtingoje valstybėje, alinamoje giliai įsišaknijusios korupcijos ir aktyviai veikiančių ginkluotų grupuočių, surengti metais anksčiau, įgyvendinant vyriausybės pažadą, duotą 2019 metų pabaigoje kilusiems protestams numalšinti.
Tai buvo penkti rinkimai nuo 2003 metų JAV vadovautos invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas, o irakiečiams žadėta, kad šalis taps laisva ir demokratiška.
Preliminarūs duomenys, gauti iš 94 proc. balsavimo apylinkių, rodo, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė tik 41 proc., pranešė rinkimų komisija.
Parlamento rinkimus ketinta organizuoti 2022 metais, tačiau jie buvo paankstinti siekiant apmalšinti 2019-aisiais kilusį protestų judėjimą prieš korupciją, didžiulį nedarbą ir prastas viešąsias paslaugas. Dėl nuolatinio bauginimo, spaudimo ir prasidėjusios koronaviruso pandemijos protestų judėjimas ilgainiui išsikvėpė.
Šie rinkimai nulems ministro pirmininko Mustafos al Kadhemi politinę ateitį, bet nedaugelis stebėtojų ryžtasi spėti, kas bus valdžioje po ilgų derybų, paprastai vykstančių tarp politinių frakcijų po rinkimų Irake.
„Ateikite ir balsuokite, pakeiskite savo tikrovę – Irako ir savo ateities labui“, – ragino M. al Kadhemi, atiduodamas balsą itin saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“.
Kiek vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ premjeras parašė, kad „išlaikė pažadą ir įvykdė savo pareigą organizuoti sąžiningus rinkimus“.
Rinkimų apylinkės užsidarė 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Rinkimų komisijos vadovas Jalilas Adnanas sakė, kad rezultatų tikimasi praėjus parai nuo balsavimo pabaigos.
Remiantis preliminariais duomenimis, sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo žemesnis, palyginti su ankstesniais rinkimais 2018 metais, kai savo balsus atidavė 44,5 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
Europos Sąjungos stebėtojų delegacijos vadovė Viola von Cramon (Viola fon Kramon) sekmadienį vėlai vakare neslėpė nusivylimo menku rinkėjų aktyvumu.
„Tai aiškus politinis signalas, ir belieka tikėtis, kad Irako politikai bei politinis elitas jį išgirs“, – sakė ji.
„Nekompetentingi lyderiai“
Nedaugelis rinkėjų, sekmadienį atidavusių savo balsą, buvo nusiteikę entuziastingai.
„Norime pokyčių“, – sakė 23-ejų Mohammedas, atsisakęs nurodyti savo pavardę.
„Esu baigęs arabų literatūros studijas, bet valau tualetus restorane – tai žemina“, – pridūrė jis.
37-erių namų šeimininkė Jimand Khalil sakė besitikinti, kad jos balsas padės „pakeisti dabartinius lyderius, kurie yra nekompetentingi“.
Rinkimai vyko sustiprinto saugumo sąlygomis. Nepaisant 2017 metų pabaigoje vyriausybės paskelbtos pergalės prieš grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), džihadistų „miegančios“ kuopelės toliau rengia atakas šalyje.
Per išpuolį vienoje balsavimo apylinkėje atokioje vietovėje šiaurinėje Irako dalyje, dėl kurio kaltinama IS, nužudytas policijos pareigūnas, sakė saugumo šaltinis.
Be to, iki pirmadienio paryčių visame Irake buvo uždaryti oro uostai, taip pat buvo uždrausta keliauti tarp provincijų, o rinkėjai buvo du kartus apieškomi prie įėjimų į rinkimų apylinkes.
Kai kuriose apylinkėse balsavimą trikdė techninės problemos, įskaitant netinkamai veikiančią įrangą ir pirštų atspaudų skaitytuvus, pranešė pareigūnai ir naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Vienoje su Bagdadu besiribojančios Dijalos provincijos rinkimų apylinkėje dėl kolegos paleistos „atsitiktinės ugnies“ žuvo karys, o kitas buvo sužeistas, pranešė pareigūnai.
Pareigūnai taip pat pranešė, kad „dėl rinkimų pažeidimų“ buvo sulaikyti 77 įtariamieji.
„Korupciniai politiniai sandėriai“
Rinkimai vyko pagal naują sistemą, kai 329 Irako įstatymų leidėjai renkami vienmandatėse apygardose. Tikėtasi, kad nepriklausomiems kandidatams ji suteiks daugiau šansų prasimušti į parlamentą, kur dominuoja tradiciniai blokai, daugiausia suburti religiniu, etniniu ar klanų pagrindu.
Tačiau analitikai mano, kad didelių pokyčių nebus.
„Po rinkimų veikiausiai bus dar vienas susiskaldęs parlamentas su miglotais, korupciniais politiniais sandėriais“, – rašė Bilalas Wahabas ir Calvinas Wilderis Vašingtono instituto paskelbtoje analizėje.
„Nedaugelis tikisi, kad šie rinkimai bus šis tas daugiau nei karštųjų kėdžių žaidimas, ir [protestų] judėjimo esminiai reikalavimai – sisteminės korupcijos išgyvendinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir ginkluotų grupuočių patraukimas atsakomybėn – vargu bau bus įgyvendinti“, – rašė jie.
Irakiečių tyrėjas Sajadas Jiyadas sakė: „Juntama... visuotinė apatija. Žmonės tiesiog netiki, kad rinkimai svarbūs.“
Anot jo, tokias nuotaikas paskatino faktas, kad per trejus metus nuo ankstesnių rinkimų padėtis beveik nepagerėjo.
Rinkimai buvo metais paankstinti reaguojant į 2019 metų spalį Bagdade kilusį protestų judėjimą. Jaunimo vadovaujamas judėjimas greitai apėmė beveik visą šalį.
Dešimtys tūkstančių žmonių užtvindė miestų gatves, reikšdami pyktį dėl korupcijos, nedarbo ir kitų problemų. Per neramumus žuvo šimtai žmonių.
Netgi po to, kai smogus koronaviruso pandemijai protestų judėjimas išsikvėpė, daug aktyvistų buvo nužudyti, pagrobti ar patyrė bauginimų. Dėl šio smurto kaltintos proiranietiškos ginkluotos grupuotės.
Irake tradiciškai vyriausybės vadovo postą užima musulmonas šiitas, parlamento pirmininko – sunitas, o prezidento – kurdas.
Prieš rinkimus prognozuota, kad savo pozicijas turėtų dar pagerinti populisto dvasininko Moqtados Sadro blokas, turintis didžiausią frakciją kadenciją baigiančiame parlamente. Visgi laimėtų mandatų tikriausiai nepakaks dominuoti šiitų stovykloje.
Kita svarbi politinė jėga yra „Fatah“ aljansas – blokas, atstovaujantis daugeliui Irano palaikomų šiitų ginkluotų grupuočių. Prognozuojama, kad jis turėtų išlaikyti dabar turimą vietų skaičių.