Pedro Floresas, kuris su dvyniu broliu Margarino Čikagoje užsiėmė kokaino ir heroino platinimu, teigia padaręs ne vieną skandalingą garso įrašą, tarp kurių – pokalbis su J. Guzmano sūnumi.
Įrašas buvo paleistas ir teisme. Jame girdima, kaip Margarito duoda telefono numerį asmeniui, įvardijamam kaip J. Guzmano sūnus Jesusas Alfredo Salazaras arba tiesiog Alfredillo. Fone girdima, kaip skamba mobilusis telefonas.
„Ten skambino mane prižiūrintis asmuo iš Kovos su narkotikais valdybos. Brolis jam davė telefono numerį, kuriuo su mumis bendravo El Chapo“, – teisme kalbėjo P. Floresas.
P. Floresas, teisme vilkėjęs tamsiai mėlyną kombinezoną, iš pradžių labai nervinosi. 37 metų narkotikų kartelio parankinis J. Guzmaną iš pradžių vadino „tas žmogus“. Kai prokuroras Adamas Felsas ėmė kamantinėti, apie ką tiksliai jis kalba, P. Floresas atsakė: „Guzmaną“. Prokuroras jį toliau spaudė, kamantinėdamas, koks Guzmano vardas. P. Floresas atsakė: „Joaquinas“.
Likusį laiką teisme informatorius J. Guzmaną įvardijo kaip „El Chapo“ arba tiesiog „tą žmogų“.
P. Floreso teigimu, jis ir jo brolis informatoriais tapo tada, kai iš gana patogios platintojų pozicijos, padėjusios uždirbti nemažai pinigų iš prekybos kokainu ir heroinu, jie atsidūrė nepavydėtoje padėtyje, kai teko rinktis vieną narkotikų karo pusę.
„2008 metais pastojo mano žmona. Susimąsčiau apie mūsų ateitį arba, kitaip tariant, tos ateities nebuvimą. Negalėjau savo šeimai pažadėti ateities, tai mane išgąsdino. Negalėjau savo artimiausiems žmonėms pažadėti net rytojaus“, – teisme kalbėjo P. Floresas.
Savo liudijimą informatorius pradėjo prisipažindamas, kad narkotikų prekyboje atsidūrė būdamas vos 7 ar 8 metų. Jis vertėjavo ir padėdavo tėvui pakrauti ir iškrauti sunkvežimius. Tai buvo gyvenimas, kokio jis jokiais būdais nelinkėjo savo šeimai.
„Mes su broliu gimėme, kai tėvas sėdėjo kalėjime. Savo vaikams norėjau geresnio gyvenimo“, – tikina informatorius.
Apsisprendęs, jog tokio gyvenimo nebenori, P. Floresas kartu su broliu pradėjo įrašinėti pokalbius. Šiam tikslui vienoje parduotuvėje Meksikoje įsigijo nedidelį garso įrašymo prietaisą.
Su kartelio žmonėmis broliai telefonu pradėjo kalbėti įsijungę garsiakalbį – taip įrašinėjo pokalbius. Įrašuose – pokalbiai apie narkotikų krovinius ir kartelio ateities planus.
P. Floresas su Kovos su narkotikais administracijos pareigūnu Meksikoje susitiko 2008 metų pradžioje, tačiau ir toliau prekiavo narkotikais, nenorėdamas sukelti kartelio įtarimų.
Užuot pasitraukęs iš narkotikų verslo, jis išleido 40 mln. savo dolerių narkotikams, kuriuos stebėjo ir galiausiai perėmė Kovos su narkotikais administracijos pareigūnai.
„Su broliu buvome vienu du. Kitame kambaryje tikrai nelaukė Kovos su narkotikais administracijos specialusis būrys. Tik mes dviese“, – teigia informatorius.
Pareigūnams P. Floresas pasidavė 2008 metų lapkritį. Šiuo metu jis atlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę ir jau prisidėjo prie 50 žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
P. Floresas teigia, kad pirmą kartą su J. Guzmanu susitiko 2005 metų gegužę Meksikoje.
Kartu su broliu jie įsėdo į vos keturis ar penkis keleivius skraidinti galintį lėktuvą. Lėktuvas leidosi kalnuose, nusileidimo tako būta stataus, tad P. Floresas kaip reikiant nerimavo. Važiuodamas susitikti su pačiu J. Guzmanu ėmė nervintis dar labiau, kai prie kelio išvydo išrengtą ir grandinėmis surakintą vyrą. Iš karto suprato, jog jis greičiausiai turėjo reikalų su karteliu.
Kai galiausiai susitiko su J. Guzmanu, narkotikų kartelio bosas pasišaipė iš jo džinsinių šortų.
„Sakė nesuprantąs, kad, turėdamas tiek pinigų, negaliu sau leisti įsigyti padorių kelnių“, – teisme prisiminė P. Floresas.
Per paskutinį susitikimą su J. Guzmanu, anot P. Floreso, jis prisipažinęs, kaip nervinosi prieš jų pažintį.
„Jaučiausi kaip kokiame filme. Maniau, kad stovės išrikiuoti žmonės, o jūs šaudysite juos į galvą, sakydamas „Sekantis“, – būtent taip su J. Guzmanu paskutinį kartą bendravo informatorius. Tada kartelio bosas ir su juo buvę apsauginiai prapliupo juoku.
„Jis rimtu tonu patikino, jog tikrai ne. Atsikrato tik tų, kurių reikia atsikratyti“, – teisme prisiminė P. Floresas.
Niujorke lapkričio 5 d. prasidėjo narkotikų barono Joaquino Guzmano, pravarde „El Chapo“ (Neūžauga), teismo procesas dėl vadovavimo didžiausiam pasaulyje narkotikų karteliui ir ketvirtį amžiaus vykdyto kokaino gabenimo į Jungtines Valstijas.
Didžiulis vieno garsiausių pasaulio nusikaltėlių teismo procesas Brukline atsieis milijonus dolerių (eurų) ir tikriausiai truks ilgiau kaip keturis mėnesius.
Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje. Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje.
Ekspertai sako, kad vyriausybė turi beveik nepaneigiamų įrodymų ir tikriausiai pasiųs 61 metų J. Guzmaną į griežčiausio režimo JAV kalėjimą visam likusiam jo gyvenimui. Tačiau kokia kaina?
J. Guzmano 1989 metais įsteigtas Sinaloa kartelis tebėra labai galingas. Kitas „El Chapo“ bylos atsakovas Ismaelis Zambada, pravarde „El Mayo“, tebesislapsto, o didelio masto narkotikų kontrabanda Meksikoje tęsiasi.
Pernai Meksikoje buvo įvykdyta rekordiškai daug žmogžudysčių – 29 tūkstančiai. Jungtinėse Valstijose priklausomybė nuo opiatų virto epidemija. 2016 metais nuo narkotikų perdozavimo mirdavo vidutiniškai po 174 amerikiečius per dieną.
Dvylika prisiekusiųjų ir šeši papildomi prisiekusieji liks anonimai. Kasdien į federalinį teismą ir iš jo juos lydės JAV teismo pareigūnai.
Šie paprasti vyrai ir moterys nuspręs, ar J. Guzmanas, dviejų vaikų tėvas, yra kaltas pagal 11 kaltinimų kontrabanda, šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymo pažeidimais ir pinigų plovimu.
Kaltinamajame akte sakoma, kad Sinaloa kartelis, kuriam J. Guzmanas, kaip nurodoma, vadovavo nuo 1989 iki 2014 metų, tapo „didžiausia narkotikų kontrabandos organizacija pasaulyje, ... turinčia tūkstančius narių“.
JAV prokurorai tvirtina, kad nuo 1989 iki 2014 metų kartelis į Jungtines Valstijas nelegaliai atgabeno mažiausiai 154 626 kg kokaino. Kartelis, kuris taip pat gabeno heroiną, metamfetaminą ir marihuaną, uždirbo 14 mlrd. dolerių (12,3 mlrd. eurų).
J. Guzmanas tvirtina esąs nekaltas, bet vyriausybė pateikė tiek daug įrodymų, kad gynyba skundžiasi neturėjusi pakankamai laiko visus juos peržiūrėti. Tarp pateiktų įrodymų yra daugiau kaip 300 tūkst. puslapių dokumentų ir mažiausiai 117 tūkst. garso įrašų.
„Šis teismo procesas tikriausiai bus brangiausias per JAV istoriją“, – sakė teisininkas iš Šiaurės Karolinos Robas Heroy, gynęs kitus meksikiečių narkotikų baronus. Kaštai apims apsaugos programas bent jau kai kuriems iš kelių šimtų numatomų liudytojų.
Net J. Guzmano advokatai nežino visų informatoriais tapusių buvusių bendrininkų, samdinių ir varžovų.
Kai kurie informatoriai jau įtraukti į JAV liudytojų apsaugos programą ir gavo naujas tapatybes. Kiti yra kalėjime, specialiuose skyriuose, kur turi būti apsaugoti nuo keršto.
J. Guzmaną Meksika Jungtinėms Valstijoms išdavė 2017 metų sausį, prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pradžios išvakarėse. Nuo pat to laiko J. Guzmanas yra laikomas vienutėje Niujorke ir joje praleidžia 23 valandas per parą.
Jį gali lankyti tik jo advokatai ir septynerių metų dukterys dvynės. Per pasimatymus kalinį ir lankytojus skiria storas stiklas.
Teisėjas uždraudė jį lankyti 29 metų žmonai, grožio karalienei Emmai Coronel. Ji dalyvavo beveik visuose ikiteisminiuose posėdžiuose, per kuriuos iš galerijos jam mojuodavo ir siųsdavo oro bučinius.
J. Guzmanas pirmą kartą buvo areštuotas Gvatemaloje 1993 metais ir iki pirmojo pabėgimo 2001-aisiais daugiau kaip septynerius metus praleido Meksikos kalėjime.
Meksikiečių jūrų pėstininkai vėl jį areštavo 2014 metų vasarį, bet po metų ir dviejų mėnesių jis vėl pabėgo.
2016 metų sausį J. Guzmanas buvo sučiuptas po Holivudo aktoriaus Seano Penno ir vienos meksikiečių aktorės, kurie norėjo kurti filmą apie jo gyvenimą, apsilankymo. Tas apsilankymas padėjo Meksikos pareigūnams susekti „El Chapo“ buvimo vietą.
Šį kartą Meksika nusprendė nusiplauti rankas ir įsodino J. Guzmaną į lėktuvą.