Bet, jeigu amerikiečiai „Al Qaedos“ lyderį kalina tarptautiniais vandenimis keliaujančiame JAV karinio laivyno laive, ar egzistuoja teisiniai stabdžiai, galintys užkirsti kelią tokių tardymo praktikų naudojimui juose, klausia leidinys.
Tokį klausimą šiandien kelia ir Amerikos pilietinės laisvės sąjunga (ACLU). Žinome, jog savaitgalį JAV komandosai pagaliau pričiupo įtariamąjį „Al Qaedos“ lyderį Abu Anasą al Libi. Dabar jis tardomas Viduržemio jūros pakrantėje plūduriuojančiame JAV karinio laivyno laive „U.S.S. San Antonio“ – savaime suprantama, niekas jam nepriminė, jog turi teisę tylėti ir viskas, ką pasakys, gali būti ir bus panaudota prieš jį, advokato po ranka taip pat nėra. Galiausiai įtariamasis teroristinės organizacijos vadovas vis tiek stos prieš teismą Niujorke dėl 1988 metais vykusių išpuolių prieš ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje. Tačiau iki to momento jam galios karo teisės nuostatos.
Kaip savaitgalį situaciją aiškino pats Pentagonas ir vienas teisės specialistas, bus pasinaudota tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir tuo atveju, kai buvo suteiktas leidimas panaudoti karinę galią prieš „Al Qaedą“ pačioje kovos su terorizmu pradžioje. Kol A. Anasas al Libi atvyks į Niujorką ir ten stos prieš teismą, jis neturės nei advokato, nei garantijų, kurias įprastai užtikrina šalies civilinių teismų sistema – tiesiog plaukios kažkur Viduržemio jūroje.
„Panašu, jog tai bandymas pasinaudoti ginkluotų konfliktų teise vengiant papildomo spaudimo ir siekiant apsaugoti baudžiamojo teisingumo sistemą. Man labai neramu, jei JAV administracija tikrai taiko šią schemą“, - sako Amerikos pilietinės laisvės sąjungos nacionalinio saugumo padalinio vadovė Hina Shamsi.
Valdžios pareigūnai kaip vandens į burną prisiėmę tyli, paklausti apie tardymo metodus, kurie galimai naudojami apklausiant „Al Qaedos“ lyderį.
„Jis sulaikytas, su juo bus elgiamasi kaip su bet kuriuo kitu sulaikytuoju“, - pirmadienį CNN sakė JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitete dirbantis demokratas Dutchas Ruppersbergeris. Politikas taip ir nepasakė, ar naudojamos „ypatingos tardymo priemonės“, tik paslaptingai užsiminė: „Jeigu jis nenorės kalbėti, teks susipažinti su mūsų sistema“.
Yra teisės specialistų, manančių, jog A. Anaso al Libi atveju pasikartos ką tik aprašytas scenarijus. „Nesitikėkite, jog al Libi karinis kardomasis kalinimas truks daugiau nei kelias savaites“, - savaitgalį sakė tinklaraščio „Lawfare“ įkūrėjas Robertas Chesney.
„Situacija toliau klostytis kaip A. Warsame sulaikymo prieš kelerius metus atveju. Tai reiškia, jog ne ilgiau nei po 6-8 savaičių al Libi atsidurs Jungtinėse Valstijose, kur stos prieš teismą“, - įsitikinęs R. Chesney. Yra ir teisės specialistų, manančių, jog JAV administracija turėtų paskubėti, jeigu nenori dar vieno galvos skausmo dėl žmogaus teisių.
Štai ką sako „Just Security“ tinklaraščio autorė Meg Satterthwaite: „Kol al Libi nėra laikomas už JAV teisinės sistemos ribų, jam negresia pavojus būti grąžintam ten, kur jam kils pavojus (perkėlimas į Gvantanamą ar Bagramą tokių problemų sukeltų).
Al Libi laikymas laive ir faktas, jog vyras tardomas specialios tardymo grupės be teismo priežiūros ir teisininkų konsultacijų, jau labai greitai sudarys keblumų dėl žmogaus teises ginančių įstatymų pažeidimų. Jeigu situacija ilgai nesikeis, galėsime kalbėti ir apie priverstinį dingimą. Amerikiečiai privalo al Libi perduoti JAV, ilgiau neatidėlioti ir suteikti jam visas reikiamas teisines garantijas“.
JAV administracija nė žodeliu neužsimena, kas šiuo metu vyksta minėtame karo laive. „Taip jau įprasta, jog valdžios pareigūnai iš sulaikytų terorizmu įtariamų asmenų stengiasi išgauti visą įmanomą žvalgybinę informaciją“, - naujienų agentūrai AP lakoniškai patvirtino JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Caitlin Hayden.