Kinija turėtų „pasigaminti daugiau strateginių branduolinių ginklų ir paspartinti tarpžemyninės balistinės raketos DF-41 dislokavimą“, kad būtų apginti šalies interesai, jei D.Trumpas pabandytų „nepriimtinu būdu“ įspeisti Kiniją į kampą, sakoma šio laikraščio straipsnyje.
„Kinijos karinės išlaidos 2017 metais turėtų smarkiai išaugti“, – priduriama straipsnyje, kuris buvo paskelbtas kinų ir anglų kalbomis.
Šis laikraštis nepriklauso valstybinės žiniasklaidos leidinių ratui, tačiau palaiko glaudžius ryšius su valdančiąja Komunistų partija.
Manoma, kad kinų pareigūnai kartais naudojasi juo kaip priemone savo politikai skelbti, tačiau kartais priekaištauja šiam dienraščiui už pernelyg sutirštinamas spalvas.
Išrinktasis JAV prezidentas dažnai negailestingai atsiliepdavo apie Kiniją per savo kampaniją: D.Trumpas netgi buvo pavadinęs ją Amerikos „prieše“ ir pažadėjo priimti iššūkį iš valstybės, kuri, jo žodžiais, laiko JAV silpna priešininke.
Tačiau respublikonas taip pat yra sakęs, kad nėra suinteresuotas demonstruoti JAV karinę galią už šalies ribų. Jis pažymėjo, kad Amerikai jau įgriso mokėti už tokių sąjungininkių kaip Japonija ir Pietų Korėja gynybą ir netgi yra siūlęs joms pačioms susikurti branduolinius arsenalus.
Minėtas straipsnis pasirodė po to, kai anksčiau šią savaitę D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Kinijos prekybą ir užsienio politiką kritikuojančių žinučių ir telefonu kalbėjosi su Taivano lydere Tsai Ing-wen, pasveikinusia jį su pergale rinkimuose. Pastarasis žingsnis sulaužė kelis dešimtmečius trukusią JAV diplomatinę politiką.
Kinija laiko suverenų Taivaną savo teritorijos dalimi ir siekia suvienijimo valdant Pekinui.
„Global Times“ straipsnyje rašoma: „Karybos srityje mums reikia geriau pasiruošti Taivano klausimu, kad užtikrintume, kad ginantys Taivano nepriklausomybę būtų nubausti, ir imtis prevencinių priemonių, jeigu JAV įvykdytų provokacijų Pietų Kinijos jūroje.“
Trečiadienį D.Trumpas į ambasadoriaus Pekine postą pasiūlė Ajovos gubernatorių Terry Branstadas, seniai palaikantį gerus ryšius su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Pekinas šią naujieną sutiko džiugiai ir pavadino naująjį ambasadorių „senu draugu“.
Visgi valstybinis dienraštis „China Daily“ nebuvo pozityviai nusiteikęs dėl Kinijos ir JAV santykių ateities.
Ketvirtadienio numeryje išspausdintame straipsnyje sakoma, kad nors Azijos milžinė į D.Trumpo pareiškimus kol kas atsako su „pagirtinu“ apdairumu, tačiau tolimesnės šio nenuspėjamo politiko provokacijos gali sukelti pavojų JAV ir Kinijos ryšiams.
„Kinija turi pasirengti blogiausiam, – sakoma jame. – Pastarųjų savaičių įvykiai gali reikšti, kad Kinijos ir JAV santykiai susidūrė su tokiu neaiškumu, kokio anksčiau nėra buvę, nes D.Trumpo žodžiai nebūtinai reiškia, kad jis tik loja, bet nekanda.“