Rezultatai yra „jūsų nekompetentingos politikos remti banderovcų vadovybę Ukrainoje savo gyventojų sąskaita ir jūsų idiotiškos ekonominės ir migracijos politikos atspindys“, teigė D. Medvedevas pirmadienį socialiniame tinkle X. O. Scholzui ir E. Macronui esą metas trauktis. „Į istorijos šiukšlyną“, – rašė D. Medvedevas.
Kremlius tuo tarpu rinkimų rezultatus komentavo santūriau. Valdžioje dar yra proeuropietiškos ir proukrainietiškos jėgos, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau dešiniosios partijos esą ruošiasi jas aplenkti. Rusija įdėmiai seks situaciją, kalbėjo D. Peskovas. Jis atmetė kaltinimus dėl Rusijos kišimosi į Europos politiką.
„Kiek matome, dauguma bus proeuropietiška ir proukrainietiška (...) bet matome tendenciją, kad dešiniųjų partijų populiarumas didėja“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Nors proeuropiečiai kol kas išlaiko lyderių pozicijas, laikui bėgant, remiantis tuo, ką matome, dešiniosios partijos lips jiems ant kulnų. Atidžiai stebime šiuos procesus“, – pridūrė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai.
Paprašytas pakomentuoti netikėtą E. Macrono sprendimą surengti pirmalaikius rinkimus po Marine Le Pen Nacionalinio Sambūrio suduoto smūgio jo liberaliai partijai, D. Peskovas sakė, kad Rusija „nenorėtų kištis į šiuos vidaus reikalus“. Tačiau jis sakė, kad Maskva atidžiai stebės ir šį balsavimą dėl Prancūzijos vadovybės „itin nedraugiško ir net priešiško požiūrio į mūsų šalį“.
M. Le Pen nuo seno palaiko ryšius su Rusija, tačiau Maskvai 2022 m. vasarį pradėjus karą su Ukraina, stengėsi atriboti savo partiją nuo Maskvos. Tačiau ji kritikuoja karinės pagalbos, kurią E. Macronas nori suteikti Kyjivui, mastą.
Prieš rinkimus būta pranešimų apie Rusijos pinigines išmokas dešiniojo spektro politikams.
Blogi ženklai Ukrainai
Prieš paramą Ukrainai pasisakanti opozicija rinkimuose į Europos Parlamentą skaudžiai pakenkė didžiųjų Europos Sąjungos šalių Prancūzijos ir Vokietijos lyderių partijoms.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partija „Atgimimas“ rinkimuose gavo dvigubai mažiau balsų (15,2 proc.) nei Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas“ (32 proc.).
Paskelbus preliminarius rezultatus, Prancūzijos prezidentas paleido šalies parlamento žemuosius rūmus ir paskelbė pirmalaikius rinkimus, vyksiančius birželio 30 ir liepos 7 dienomis. Paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas žemuosius prezidento rūmus paleido 1997 metais.
„Baigiantis šiai dienai, negaliu apsimesti, kad nieko neįvyko. Prie dabartinės situacijos dar reikia pridėti ir karštinę, pastaraisiais metais apėmusią mūsų visuomenės ir parlamento diskusijas“, – kreipimesi į šalies žmones pabrėžė E. Macronas. Jis taip pat pridūrė, kad visur Europoje savo pozicijas sustiprino radikalios dešinės partijos, pasisakančios prieš paramą Ukrainai.
Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą triumfavo konservatyvus opozicijos blokas „Krikščionių-demokratų sąjunga/Krikščioniška socialinė sąjunga“ (29,5 proc. balsų). Antrieji liko dešinės populistai „Alternatyva Vokietijai“ (16,5 proc.), raginantys nutraukti karinę paramą Ukrainai ir pradėti derybas su Rusija. Olafo Scholzo socialdemokratai liko tik treti (14,1 proc.). Tai reiškia, kad šis partijos rezultatas pats blogiausias per visą rinkimų į Europos Parlamentą istoriją.
Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių pergalę šventė Europos liaudies partija, kuriai priklauso ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Jau rytoj pradėsime burti naują stiprią daugumą, tiesti tiltus tarp panašiai mąstančiųjų. (...) Naujoji dauguma Europos Parlamente bus proeuropietiška ir proukrainietiška“, – pažadėjo U. von der Leyen. Ji taip pat išreiškė užtikrintumą, jog Europos Komisijos pirmininkės poste pasiliks ir antrai kadencijai. Be to, dešiniųjų Prancūzijoje ir Vokietijoje pergalės fone U. von der Leyen pažadėjo statyti „bastioną prieš radikaliąją dešinę ir radikaliąją kairę“: „Nė viena dauguma negali būti sudaryta be Europos liaudies partijos. Mes juos sustabdysime. Faktas“.
