Anot Europos klimato fondui vadovaujančios Laurence Tubianos (Lorans Tubianos), ambicijų stygius kovos su globaliniu atšilimu srityje itin rėžia akį, turint galvoje faktą, kad per viršūnių susitikimą buvo žadėta aptarti iniciatyvas, leisiančias išspręsti ateities iššūkius.
„Manau, kad tai – prarasta galimybė“, – Briuselyje žurnalistams sakė L. Tubiana, komentuodama ketvirtadienį pasibaigusį viršūnių susitikimą Sibiu mieste.
„Esu labai nusivylusi“, – pridūrė ji.
L. Tubianos teigimu, didžiausia ES ekonomika Vokietija „tempia laiką“, kalbant apie kitų Bendrijos valstybių reikalavimus užtikrinti, kad Europa iki 2050 metų iki nulio sumažintų grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Ketvirtadienį kalbėdama Sibiu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel neišreiškė pritarimo aštuonių Bendrijos šalių raginimui siekti tokio tikslo.
„Kadangi mūsų tikslai 2050 metams skiriasi, kol kas negaliu visiškai paremti šios iniciatyvos“, – pareiškė ji reporteriams.
Pasak Vokietijos lyderės, „pirmas žingsnis“ būtų bloko pasiryžimas ištesėti savo pažadą iki 2030 metų sumažinti išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį 40 procentų ir sugrąžinti jį žemiau 1990-ųjų rodiklio.
Remiantis vienu naujienų agentūros AFP išnagrinėtu dokumentu, nustatyti nulinę teršalų ribą ragina Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija.
Per kovo mėnesį Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skundėsi, kad kiti ES lyderiai nesiekia ambicingų tikslų 2050 metams, siūlomų užsibrėžti remiantis Paryžiaus susitarimą prisiimtais įsipareigojimais.
L. Tubiana įžvelgia „disonansą“ tarp vyriausybių pareigūnų ir vis labiau dėl klimato kaitos poveikio nerimaujančių visuomenės narių reikalavimų.
Vis tik ji pareiškė matanti „besikeičiantį svorio centrą“ klimato debatuose, nes Vokietijos ir kitų šalių pagrindinės politinės partijos junta poreikį formuoti tvirtą poziciją dėl visuotinio atšilimo.
Ekspertė pridūrė, jog galingą ekonomiką turinčios Kinijos dėmesys tokioms naujoms technologijoms kaip elektromobiliai daro konkurencinį spaudimą atsiliekančioms ES bendrovėms.
L. Tubiana tikisi, kad lyderiai turės dar vieną galimybę užsibrėžti ambicingesnius tikslus kovoje su klimato kaita per birželį Briuselyje numatytą ES vadovų susitikimą, kuris bus surengtas po gegužės pabaigoje vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Kalbėdama apie Paryžiaus susitarimą, kurį padėjo parengti, L. Tubiana pareiškė, kad „jis veikia“. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos administracijos pasitraukimas iš šios sutarties neišprovokavo „jokio domino efekto“.
Šiuo Jungtinių Tautų paktu, kurį Prancūzijos sostinėje pasirašė 195 valstybės, raginama siekti, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.