Apie tai pranešama Ukrainos prezidento pareiškime, kuris skelbiamas jo oficialioje interneto svetainėje.
„Šiomis tragiškomis dienomis, kai Ukraina patyrė tokių didelių nuostolių, kai žuvo žmonės abiejose barikadų pusėse, laikau savo pareiga prieš šviesų žuvusiųjų atminimą pranešti, kad nėra nieko svarbiau už žmogaus gyvybę. Ir nėra tokių žingsnių, kurių mes visi kartu neturėtume žengti, kad būtų atstatyta taika Ukrainoje“, - teigiama prezidento pareiškime.
V. Janukovyčius taip pat paskelbė žingsnius, kurie būtini siekiant išvengti tolimesnių aukų. Tai pirmalaikiai rinkimai, grįžimas prie 2004 metų Konstitucijos, nacionalinio pasitikėjimo vyriausybės formavimas.
„Pranešu, kad aš inicijuoju pirmalaikius prezidento rinkimus. Aš taip pat inicijuoju grįžimą prie 2004 metų Konstitucijos perskirstant įgaliojimus parlamentinės respublikos naudai. Raginu pradėti nacionalinio pasitikėjimo vyriausybės formavimo procedūrą“, - pareiškė V. Janukovyčius.
Opozicijos lyderiai taip pat kol kas nieko nekomentavo – jie tarėsi tarpusavyje po naktį vykusio derybų maratono su Europos diplomatais.
Lieka taip pat neaišku, ar toks laipsniškas perėjimas bus priimtinas Maidano aktyvistams, reikalaujantiems V.Janukovyčiaus atsistatydinimo.
„Tai tik dar vienas popiergalis. Nepaliksime barikadų, kol Janukovyčius neatsistatydins. To nori visi žmonės“, – sakė 28 metų IT specialistas Antonas Solovjovas, esantis tarp protestuotojų centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.
„Mes kol kas nieko nepasiekėme – nei Europos, nei laisvės, nei naujos valdžios. Savo kovą sustabdysime tik tuomet, kai atsistatydins Janukovyčius. Jo rankos suteptos krauju“, – jam antrino protestuotojas Stepanas Rodičius.
Ukrainos krizė kilo lapkričio mėnesį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES ir nusprendė pasirinkti glaudesnius ryšius su istorine šeimininke Rusija.
Ši krizė jau virto Šaltojo karo stiliaus priešprieša tarp Maskvos ir Vakarų dėl strateginę reikšmę turinčios, tarp jų įsiterpusios valstybės.
Ketvirtadienį kraujas Kijeve buvo liejamas ES susitarus įvesti sankcijas ukrainiečiams „kruvinomis rankomis“, nors ir buvo palikta galimybė politiniam susitarimui – nenurodžius konkrečių pavardžių.
Opozicijos medikai paskelbė, kad vien ketvirtadienį milicija nušovė daugiau kaip 60 protestuotojų. Kijevo valdžia savo ruožtu paskelbė, kad per tris smurto dienas žuvo 77 žmonės.
Keli vakariniai regionai Ukrainos apimti atviro sukilimo prieš centrinę vyriausybę, o daugelis rytinių provincijų palaiko prezidentą ir pasisako už glaudžius ryšius su Rusija.
Susitarimas atidėtas
Vokietijos ir Lenkijos pasiuntiniai, tarpininkaujantys dėl susitarimo užbaigti kruviną krizę Ukrainoje, kuris buvo atidėtas, penktadienį susitiks su opozicijos protestuotojais.
„Drauge su ... (Vokietijos užsienio reikalų ministrų Franku-Walteriu Steinmeieriu) vykstu susitikti su Maidano aktyvistais aptarti susitarimo projekto“, - „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Ukrainos valdžia tikėjosi, kad susitarimas bus pasirašytas vidurdienį (ir Lietuvos laiku), bet taip neįvyko.
F.-W.Steinmeieris vyksta į naujas derybas, sakė diplomatiniai šaltiniai.
ES ministrams pavyko gauti protestuotojų palaikymą krizės sprendimo sutarčiai
Du Europos Sąjungos penktadienį ministrai sulaukė tarybos, atstovaujančios protestuotojams Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, palaikymo sutarčiai dėl krizės sprendimo, sakė vienas ES diplomatų.
Lig šiol protestuojančiųjų nepritarimas buvo pagrindinė kliūtis sutarčiai tarp opozicijos ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris sutiko, kad būtų rengiami pirmalaikiai prezidento rinkimai.
Tačiau, pasak naujienų agentūros „Interfax“, vienas opozicijos lyderių Olehas Tiahnybokas sakė, kad sutartis galios tik su sąlyga, jei bet kurioje laikinojoje vyriausybėje nebus dabartinio vidaus reikalų ministro ir generalinio prokuroro.
Kito opozicijos lyderio, Vitalijaus Klyčko, atstovė sakė, kad visi opozicijos vadovai dabar yra prezidentūroje pasirengę pasirašyti sutartį.
V. Klyčko: Ukrainos opozicija pasirašys sutartį
Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko penktadienį pareiškė, kad opozicija pasirašys susitarimą, sudarytą padedant Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniams, kuriuo siekiama užbaigti dešimčių žmonių gyvybių pareikalavusią priešpriešą su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, tačiau pirmiausiai reikia susitarti su protestuotojais.
„Mes pasirašysime tą sutartį, – V.Klyčko sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Esame
pasiruošę padaryti viską, kad pasiektume taikų sprendinį. Sakiau Vokietijos užsienio ministrui, kad asmeniškai kreipsiuosi į protestuotojus prieš pasirašant.“„Prieš pasirašant būtina apsvarstyti visus argumentus“, – pridūrė jis.
Paaiškėjo, ką V. Janukovyčius susitarė su ES pasiuntiniais
Apie V. Janukovyčiaus susitarimą su ES pasiuntiniais paaiškėjo dar prieš paviešinant Ukrainos vadovo pareiškimą.
Penkių punktų susitarime numatoma, kad bus grįžtama prie 2004 m. Konstitucijos, sudaroma koalicinė Vyriausybė, iki metų pabaigos turi įvykti prezidento rinkimai.
Susitarimą vidurdienį turėjo pasirašyti V. Janukovyčius ir trys opozicijos lyderiai Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas ir Olehas Tiahnybokas, stebint Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Laurentui Fabiusui, Vokietijos diplomatijos vadovui Frankui-Walteriui Steinmeieriui, Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui ir Rusijos žmogaus teisių ombudsmenui Vladimirui Lukinui.
Susitarimo esmė:
1. Per 48 val. turi būti sugrįžta prie 2004 m. Konstitucijos, kuri sumažina prezidento ir sustiprina parlamento galias. Laikas skaičiuojamas nuo penktadienio vidurdienio. Per dešimt dienų turi būti sudaroma koalicinė nacionalinės vienybės Vyriausybė. Laikas skaičiuojamas nuo penktadienio.
2. Aukščiausioji Rada turi įgyvendinti konstitucinę reformą, pagal kurią iki rugsėjo mėnesio turi būti priimti reikiami teisės aktų pakeitimai ir subalansuotos prezidento, Vyriausybės ir parlamento galios. Tai reiškia valstybės slinktį parlamentarizmo kryptimi.
3. Iki šių metų pabaigos pagal naują Konstituciją turi būti surengti nauji prezidento rinkimai. Jie turėtų vykti pagal naują rinkimų įstatymą ir naujai suformavus Centrinę rinkimų komisiją. Komisija turi būti suformuota pagal proporcingumo principus, remiantis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos bei Venecijos komisijos taisyklėmis.
4. Turi būti ištirti pastarojo meto smurto aktai. Tyrimą atliks jungtinės valdžios, opozicijos ir Europos Tarybos pajėgos.
5. Valdžia nenustatys nepaprastosios padėties. Valdžia ir opozicija turi susilaikyti nuo prievartos. Opozicija privalo išmontuoti barikadas, išvalyti aikštes, taip pat ir Maidaną. Aukščiausioji Rada taip pat turi priimti Amnestijos įstatymą, o nelegaliai laikomi ginklai turi būti atiduoti po koalicinės Vyriausybės suformavimo.