Tai pirmasis kartas, kai prezidentas užsiminė apie galimą karinį amerikiečių atsaką į ataką, dėl kurios perpus sumažėjo Saudo Arabijos naftos gavybos pajėgumai, o karalystė ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad gali pradėti naudoti savo strategines atsargas.
„Buvo užpultos Saudo Arabijos naftos atsargos. Esama priežasties tikėti, kad žinome kaltininką, priklausomai nuo patvirtinimo esame kovinėje parengtyje, bet laukiame [Saudo Arabijos] Karalystės [atsakymo], kokia, jos manymu, buvo šios atakos priežastis ir kokiomis sąlygomis turėtume veikti!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė JAV vadovas.
Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonė ir Churaiso naftos gavybos kompleksas šalies rytuose šeštadienį tapo bepiločių skraidyklių atakų taikiniais.
Atsakomybę už išpuolius kiek vėliau prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, bet JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, jog „nėra įrodymų, kad atakos buvo surengtos iš Jemeno“, ir bedė pirštu į Teheraną.
„Jungtinės Valstijos kartu su mūsų partnerėmis ir sąjungininkėmis stengsis užtikrinti pakankamą energijos rinkų aprūpinimą ir Irano patraukimą atsakomybėn už jo agresiją“, – sakė valstybės sekretorius.
Tai sulaukė griežtos reakcijos iš Teherano. Šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Abbasas Mousavi pareiškė: „Tokie bergždi ir melagingi kaltinimai bei pareiškimai yra nesuprantami ir beprasmiški.“
Anot ministerijos atstovo, tokiais pareiškimais siekiama pakenkti Irano reputacijai ir sukurti dingstį „būsimiems veiksmams“ prieš Iraną.
Bagdadas, patekęs į dviejų savo sąjungininkų – Teherano ir Vašingtono – kryžminę ugnį, taip pat paneigė bet kokias sąsajas su atakomis, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad bepilotės skraidyklės atskrido iš Irako.
Saudo Arabijos de facto valdytojas sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas pareiškė, kad karalystė „nori ir gali“ atsakyti į šią „teroristinę agresiją“.
Visgi Artimųjų Rytų ekspertas Jamesas Dorsey mano, kad atsakomasis smūgis Irano naftos telkiniams yra „mažai tikėtinas“.
„Saudo Arabija nenori pradėti atviro konflikto su Iranu. Saudo Arabija norėtų, kad tą karą kariautų kiti, o tie kiti to nenori“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Dorsey iš Singapūre įsikūrusios S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos.
„Džinas paleistas iš butelio“
Užuot kurpusi atsakomųjų veiksmų planus, Saudo Arabija sutelkė dėmesį į naftos gavybos pajėgumų atkūrimą. Saudo Arabijos akcijų birža sekmadienio rytą, prasidedant prekybos savaitei, smuko 3 procentais.
Po šeštadienio sprogimų Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse kilo gaisrai.
Husių sukilėliai anksčiau yra nekart atakavę Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, bet šis smūgis buvo kitoks. Jis Saudo Arabijos naftos gavybą sumažino 5,7 mln. barelių per dieną, o tai sudaro apie 6 proc. pasaulinės naftos gavybos per dieną.
„Džinas paleistas iš butelio“, – sakė Londone įsikūrusios energetikos įmonės „RS Energy Group“ vadovas Billas Farrenas Price'as.
„Dabar jau aišku, kad Saudo Arabijos ir kitų Persijos įlankos valstybių naftos kompleksai nėra apsaugoti nuo tokio pobūdžio atakų, o tai reiškia, kad geopolitinės rizikos priemoka už naftą turi didėti“, – sakė jis.
Po šeštadienio atakos pranešimų apie žuvusius žmones negauta. Padarytos žalos mastas kol kas neaiškus, taip pat nežinoma, kokio tipo ginklai buvo panaudoti. Dėl sugriežtintų saugumo priemonių žurnalistams neleidžiama priartėti prie gamyklų.
„Aramco“ taip pat pranešė, kad pasitelks savo naftos atsargas pajėgumų sumažėjimui kompensuoti. Šeštadienį bendrovės vadovas Aminas Nasseras sakė, kad stengiamasi atkurti naftos gavybos pajėgumus, bet šis incidentas gali paveikti investuotojų pasitikėjimą prieš „Aramco“ debiutą biržoje.
Dalis naftos gavybos pajėgumų bus atkurta per kelias dienas, tačiau bendrovei reikės ne vienos savaitės pasiekti įprastas gavybos apimtis, sekmadienį nurodė naujienų agentūra „Bloomberg News“, remdamasi neįvardytais šaltiniais.
D. Trumpas tviteryje pranešė „nurodęs esant reikalui panaudoti naftą iš strateginių atsargų“.
Priešprieša
Po D. Trumpo ir princo Mohammedo pokalbio telefonu Baltieji rūmai pasmerkė atakas „prieš pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbią infrastruktūrą“.
Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.
Nepaisant Vašingtono kaltinimų sekmadienį Baltieji rūmai nurodė, kad D. Trumpas vis tiek gali susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhani per artėjančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
Saudo Arabija išleidžia milijardus karinei įrangai, tačiau pastarieji įvykiai išryškino karalystės infrastruktūros pažeidžiamumą.
Husių sukilėliai dažnai rengia raketų ir dronų atakas prieš Saudo Arabijos aviacijos bazes ir kitus kompleksus. Anot jų, šios atakos yra atsakas į Rijado vadovaujamą bombardavimų kampaniją sukilėlių kontroliuojamose teritorijose Jemene.
Kinija ragina laikytis santūrumo
Kinija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Iraną „laikytis santūrumo“ po savaitgalį Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą sukrėtusių dronų atakų, dėl kurių Vašingtonas apkaltino Teheraną.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying taip pat pabrėžė, kad neatsakinga kaltinti kitus „nesant baigtinio tyrimo ar verdikto“.