„JAV misija nepasikeitė – prezidentas aiškiai pasakė, jog nori, kad JAV pajėgos sugrįžtų namo kiek įmanoma greičiau“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.
„Esame pasiryžę visiškai sutriuškinti ISIS ir sukurti sąlygas, kurios užkirstų kelią jų sugrįžimui“, – sakė ji, pavartodama alternatyvų „Islamo valstybės“ (IS) akronimą.
„Be to, tikimės, kad mūsų sąjungininkės ir partnerės regione prisiims didesnę karinę bei finansinę atsakomybę užtikrinant saugumą regione“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovė.
Keliomis valandomis anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius įtikino D. Trumpą „ilgam“ likti Sirijoje.
„Prieš dešimt dienų prezidentas D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos privalo pasitraukti iš Sirijos“, – sakė E. Macronas per dvi valandas trukusią karštą diskusiją Prancūzijos televizijos eteryje, surengtą kelios dienos po to, kai Prancūzija kartu su Didžiąja Britanija ir JAV smogė numanomiems cheminių ginklų objektams Sirijoje.
Trys sąjungininkės raketomis smogė praėjus savaitei po atakos Dumos mieste šalia Damasko, kur civiliai, pasak Vakarų šalių, buvo paveikti chloru ir zarinu.
„Užtikrinu, kad mes įtikinome jį, jog būtina ten likti ilgam“, – sakė E. Macronas žurnalistikos veteranams Jeanui-Jacques'ui Bourdinui ir Edwy Pleneliui.
Borisas Johnsonas: Sirijos karas tęsis
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sekmadienį sakė, kad ir po beprecedenčių Vakarų smūgių įtariamiems Sirijos cheminių ginklų objektams karas šioje šalyje neišvengiamai tęsis.
JAV, Britanija ir Prancūzija šeštadienį smogė raketomis įtariamai Sirijos cheminių ginklų infrastruktūrai. Ši operacija buvo surengta praėjus savaitei po atakos Dumos mieste šalia Damasko, kur civiliai, pasak Vakarų šalių, buvo paveikti chloru ir zarinu.
Nors pavadino intervenciją sėkminga, britų užsienio reikalų sekretorius sakė, kad šiuo metu naujų atakų neplanuojama.
„Bijau, kad liūdnas rezultatas – jog jeigu mes sakome, kad apribojame savo veiksmus (atakomis prieš) cheminius ginklus, ... tuomet, žinoma, išeina, kad likusi Sirijos karo dalis turi tęstis“, – BBC televizijai sakė B. Johnsonas.
Per Vakarų sąjungininkių smūgius, kuriuose dalyvavo britų karo lėktuvai, buvo sunaikinti įtariami cheminių ginklų kūrimo ir sandėliavimo objektai.
Per septynerius metus trunkantį Sirijos karą jau žuvo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių, dauguma – nuo įprastinės ginkluotės.
Tačiau B. Johnsonas pabrėžė, kad minimos misijos „didžiulis tikslas“ buvo atsakyti į virtinę cheminių atakų, įvykdytų per kelerius pastaruosius metus.
„Pagaliau pasaulis pasakė „užteks“, – pridūrė jis.
Britų ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį tikriausiai susidurs su priešiška reakcija parlamente, kur po jos kreipimosi įvyks skubiai sušaukti debatai. Kai kurie parlamentarai pyksta, kad vyriausybė prie JAV vadovaujamos misijos prisidėjo nesikreipusi jų pritarimo.
Th. May turi pasakyti parlamentui: „Mes veikėme, nes tai atitiko mūsų nacionalinius interesus.“
Britanija siekė „palengvinti tolesnes humanitarines kančias, kurias kelia cheminiai ginklai“, akcentuos ministrė pirmininkė ir nurodys: „Negalime leisti, kad cheminių ginklų naudojimas taptų norma – ar Sirijoje, ar JK gatvėse, ar kitur.“
Laikraščio „The Mail on Sunday“ užsakymu atlikta apklausų ir rinkos tyrimų bendrovės „Survation“ apklausa parodė, kad tik 30 proc. žmonių palaikė Th. May sprendimą imtis karinių veiksmų be parlamento pritarimo. 54 proc. respondentų šio sprendimo nepalaikė.
Britanija ir jos sąjungininkės po smūgių atnaujino diplomatines pastangas Jungtinėse Tautose ir Saugumo Taryboje išplatino bendrą rezoliucijos projektą, kuriame raginama ištirti cheminių ginklų atakas Sirijoje.
Derybos dėl šių pasiūlymų turi prasidėti pirmadienį.
Sekmadienį į Dumą turėjo atvykti Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) delegacija. Ši ekspertų komanda ketina tirti balandžio 7-osios ataką, kurią apskritai įvykus neigia Sirijos vyriausybė ir jos sąjungininkė Rusija.
Pati OPCW buvo paskelbusi, kad Sirijos vyriausybės cheminių ginklų atsargos buvo pašalintos 2014 metais, tačiau vėliau organizacija patvirtino, kad 2017 metais per ataką Sirijos šiaurėje esančiame Chan Šeichūno mieste buvo panaudotas zarinas.
ES užsienio reikalų ministrai glaistys nesutarimus dėl smūgių Sirijai
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį per derybas Liuksemburge bandys suformuoti vieningą frontą, nepaisant nesutarimų dėl smūgių Sirijai ir augančios diplomatinės krizės su Maskva.
Įtakinga Vokietijos kanclerė Angela Merkel JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos smūgius Sirijai pavadino „būtinais ir tinkamais“, bet kitos ES narės priešinasi bet kokiems žingsniams, galintiems nuvesti prie tolesnio eskalavimo.
JAV, britų ir prancūzų raketos šeštadienį Sirijoje sunaikino įtariamus cheminių ginklų infrastruktūros objektus. Taip buvo reaguota į įtariamą cheminę ataką Dumoje netoli Damasko, dėl kurios kaltinamas prezidento Basharo al Assado režimas.
Nors 28 ES narės sutinka, kad cheminė ataka buvo nepriimtinas incidentas, negalintis likti be atsako, bloko diplomatijos vadovės Federicos Mogherini šeštadienio pareiškime nebuvo pritarimo šiems smūgiams, tik pasakyta, kad kaltininkai „bus laikomi atsakingi už šį tarptautinės teisės pažeidimą“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nedviprasmiškai parėmė smūgius ir sakė, kad jie sumažins B. al Assado pajėgumus naudoti cheminius ginklus.
Tačiau ES šalių nuomonės yra įvairios. Vienoje pusėje yra Prancūzija ir Britanija, kitoje – neutralios šalys, o tarp jų – NATO narės, besilaikančios skirtingų požiūrių į smūgius.
„28 (ES narių) pareiškimas yra maksimumas, kurį būtų galima pasakyti“, – pažymėjo vienas šaltinis Europoje.
Kai kurios Europos vyriausybės susilaiko, nes rūpinasi dėl Maskvos reakcijos. Rusija, be kitų dalykų, išlieka svarbi dujų Europos Sąjungai tiekėja.
Dieną prieš smūgius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu perspėjo nesiimti „neapgalvotų ir pavojingų veiksmų“ Sirijoje, kurie galėtų nulemti „neprognozuojamas pasekmes“.
Laikytis drauge
„ES turi laikytis drauge, turime vengti (to, kad) kiekviena šalis vykdytų savo pačios individualią politiką dėl Maskvos“, – sakė vienas Europos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Maskva troško pasinaudoti skilimais Europos Sąjungoje, kurie pasimatė po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Anglijoje.
Po intensyvių Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lobistinių pastangų visi 28 ES lyderiai praėjusį mėnesį per viršūnių susitikimą Briuselyje pasirašė pareiškimą, kuriame dėl šio apnuodijimo kaltinama Rusija. Tačiau tam prireikė daug įtikinėjimo.
Vėliau 19 ES šalių pasekė Britanijos pavyzdžiu ir išsiuntė Rusijos diplomatų. Penkios narės ėmėsi ne tokių griežtų žingsnių ir atšaukė savo pačių ambasadorius. Trys šalys nesiėmė jokių veiksmų.
„Visi matė tą patį dalyką. Visi vienodai suprato faktus, bet ne visi reagavo vienodai“, – sakė vienas ES diplomatas.
Per pirmadienio susitikimą Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrai aptars, kaip spausti Maskvą ir bandyti užbaigti septynerius metus trunkantį konfliktą Sirijoje.
„Turime didinti spaudimą Rusijai, kad priverstume ją keisti požiūrį. Visi žino, kad konfliktą Sirijoje galima išspręsti tik su Rusija“, – penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad Paryžius yra pasirengęs stengtis „derinti mūsų pastangas skatinant politinį procesą Sirijoje, palankų krizės pabaigai“, o jo bosas E. Macronas sekmadienį sakė norintis „įtikinti“ rusus sėsti prie derybų stalo.
ES tvirtina, kad „negali būti karinio sprendinio“ Sirijos karui, per kurį jau žuvo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių, ir siekia naujo impulso Jungtinių Tautų vadovaujamoms taikos deryboms Ženevoje.
Tačiau privačių pokalbių metu kai kurie Europos diplomatai jau pripažįsta, kad B. al Assado režimo karinė kampanija tikriausiai bus sėkminga ir reiktų pradėti planavimą kitam etapui.