„Reikia pripažinti faktą, kad su doleriu dirbti karinio-techninio bendradarbiavimo srityje yra praktiškai nebeįmanoma dėl paprastos priežasties – bankų sistema tokių atsiskaitymų doleriais nepraleidžia – blokuoja, užšaldo ir taip toliau“, – sakė D. Šugajevas.
„Tai reiškia, jog mums reikia ieškoti naujų būdų, ir mes juos randame pereidami prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis“, – pridūrė jis.
Vienintelio Rusijos karinės pramonės produkcijos eksportuotojo „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas šia savaitę pranešė apie pirmuosius sandorius nacionalinėmis valiutomis.
„Mes ieškome galimybių atsiskaityti nacionalinėmis valiutomis – Indijos rupijomis, Kinijos juaniais, dirhamais, taip pat ir rubliais“, – sakė A. Michejevas.
Jo žodžiais, „Rosoboroneksport“ užsakymų portfelis šiuo metu viršija 45 mlrd. JAV dolerių prilygstančią sumą.
„2018 metais „Rosoboronexport“ tęsia stabilų augimą ir stiprina pozicijas pasaulinėje ginklų rinkoje. Jau eksportavome produkcijos už daugiau kaip 7 mlrd. dolerių. Pasirašę maždaug 600 naujų dokumentų padidinome užsakymų portfelį 9 mlrd. dolerių“, – šią savaitę kalbėjo A. Michejevas.
„Tai bus skaudus smūgis JAV ekonomikai“
Kaip teigia „Economic Studies Center“ tarptautinių ekonominių organizacijų sektoriaus vadovas Viačeslavas Cholodkovas, Rusija ketina tarptautinėje prekyboje JAV dolerius keisti nacionalinėmis valiutomis, skelbia „Reuters“.
V. Cholodkovas pabrėžia, kad pastaraisiais metais Rusija su užsienio valstybėmis stengėsi prekiauti nacionaline valiuta, konkrečiai su Turkija ir Iranu, taigi Jungtinės Valstijos „apmaudžiai klysta, jei viliasi, kad sankcijos pakenks Rusijos ekonomikai“.
„Atsisakome naudotis doleriais prekybos susitarimuose, o tai bus skaudus smūgis JAV ekonomikai. Tai mūsų atsakas į Jungtinių Valstijų sankcijas. Ketiname tokią metodiką taikyti ir ateityje. Tai rezultatas, kurio JAV prisiprašė pačios“, – teigia V. Cholodkovas.
Antroji sankcijų fazė, kurios tikimasi po trijų mėnesių, nusitaikys į Rusijos valstybines finansines institucijas.
V. Cholodkovas mano, kad tai gali turėti įtakos rublio kursui bei investuotojų pasitikėjimui. Nepaisant to, jis teigia, kad Rusijos valdžia imsis visų reikiamų priemonių, kaip galimų rizikų išvengti.
Pavyzdžiui, nuo 2018 metų pradžios Rusijos centrinis bankas pardavė 85 proc. JAV iždo obligacijų ir mainais įsigijo aukso.
Antradienį JAV Iždo departamentas paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: į juodąjį sąrašą buvo įtrauktos dvi bendrovės ir du asmenys, įtariami bandę apeiti birželį Vašingtono pritaikytas sankcijas (jos buvo įvestos reaguojant į kibernetines atakas). Dvi Rusijos bendrovės nubaustos dėl įtariamos prekybos su Šiaurės Korėja.
V. Cholodkovas pabrėžia: dėl vis naujų amerikiečių sankcijų vis daugiau žmonių praranda viltį, kad dvišaliai Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai pagerės.
Aukštas Rusijos pareigūnas trečiadienį pasmerkė JAV sprendimą išplėsti sankcijas Maskvai kaip nepagrįstą, nes Vakarų šalys „nesugebėjo įrodyti Rusijos kaltės“.
JAV paskelbė išplėsiančios sankcijas Rusijai, taikomas dėl šaliai metamų kaltinimų organizavus šį pavasarį Anglijos Solsberio mieste įvykdytą buvusio rusų dvigubo agento ir jo dukters apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Rusija šiuos kaltinimus atkakliai neigia.
Numatytomis JAV vyriausybės sankcijomis, kurios, anot Vašingtono, turėtų įsigalioti „rugpjūčio 22 d. arba kiek vėliau“, siekiama užkirsti kelią į Rusiją eksportuoti prekes, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais.
„Jungtinės Valstijos nori išgelbėti ne tik Londono, bet ir visų Vakarų, nesugebančių įrodyti Rusijos kaltės, reputaciją“, – naujausią Vašingtono žingsnį komentavo Rusijos Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taip pat taiko atskiras sankcijas dėl Krymo aneksijos.
V. Putinas: sankcijos yra „kontraproduktyvios ir beprasmiškos“
Po JAV vyriausybės grasinimų skelbti Maskvai naujas sankcijas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baudžiamąsias priemones prieš jo šalį pavadino „kontraproduktyviomis ir beprasmiškomis“.
„Sankcijos yra kontraproduktyvūs ir beprasmiai veiksmai, ypač prieš tokią šalį kaip Rusija“, – sakė V. Putinas trečiadienį susitikime Sočyje su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistu. Jis pridūrė tikįs, jog JAV vyriausybė pagaliau supras, kad „ši politika neturi ateities“. „Problema yra ne tik JAV prezidento pozicija, bet ir vadinamojo isteblišmento pozicija“,– pridūrė jis.
Antradienį aukšta JAV prekybos departamento atstovė Sigal Mandelker pareiškė, kad JAV gali Rusijai suteikti „daug daugiau ekonominio skausmo“ ir nedels tai padaryti, jei Maskva neatsisakys savo „piktavališkos veiklos“.
JAV vyriausybė pastaraisiais metais vis skelbė sankcijas Rusijai. Taip Vašingtonas, jo pačio duomenimis, reagavo į Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte, rusų kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją, spėjamą Maskvos vaidmenį apnuodijant buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Didžiojoje Britanijoje bei JT sankcijų prieš Šiaurės Korėją pažeidinėjimą.
Rusijos vyriausybės atstovai vis tikina, kad JAV sankcijos beveik neturi įtakos Rusijos ekonomikai.
V. Putinas trečiadienį užsiminė ir apie viršūnių susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu liepos viduryje Suomijos sostinėje Helsinkyje. Susitikimas buvo „naudingas“, sakė jis. „Niekas nesiekė, kad per dviejų valandų pokalbį būtų išspręstos visos ginčytinos temos“, – pridūrė V. Putinas.