D. Tuskas tikrai nesiūlo lenkiškos branduolinės bombos – bent jau ne dabar: „Kelias į ši tikslą bus labai ilgas, bus būtinas ir sutarimas.“ Lenkijos vyriausybės vadovas tiesiog reagavo į būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo raginimą kalbėtis su Jungtine Karalyste ir Prancūzija, kaip „papildyti Amerikos branduolinį skydą“.
Kovo 5-ąją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė apie „strategines diskusijas, kaip išnaudoti turimą atgrasymo potencialą mūsų sąjungininkams Europoje apsaugoti“.
Diskusijų metu teks spręsti dvi esmines problemas: patikimumo ir galimybių. Beveik 80 metų už branduolinį skėtį, po kuriuo slepiasi Europa, buvo atsakingos JAV. Tik toks išplėstinis atgrasymas yra gana keistas ir neįprastas dalykas. Viena valstybė turi pažadėti panaudoti savo branduolines pajėgas – ir prisiimti branduolinio atsako riziką – kitų labui. Būtent sunkumai, susiję su tokio pažado įgyvendinimu, ir paskatino JAV pasirūpinti didžiuliu arsenalu ir išbarstyti jį po visą pasaulį. Jungtinės Karalystės branduolinės pajėgos, nors ir kuklios, bet taip pat priskirtos NATO gynybai. Nors jų panaudojimą gali aktyvuoti tik ministras pirmininkas, nebylus pažadas byloja, kad jis gali būti panaudoti ginant tokias sąjungininkes kaip Suomija, Rumunija ar Turkija.
