Rusijos lėktuvas „Iljušin Il-96“ trečiadienį prieš vidurdienį be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo maždaug minutę, sakė kariškių atstovas Taline.
Lėktuvo radiolokacinis atsakiklis buvo įjungtas, tačiau lėktuvas neturėjo skrydžio plano ir nepalaikė dvipusio ryšio su Estijos skrydžių valdymo centru tuo metu, kai pažeidė erdvę.
Estijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė jam diplomatinę notą.
Agentūra RBK, pasinaudojusi paslauga „FlightRadar“, nustatė, kad lėktuvas Il-96, pažymėtas numeriu RA-96017, gegužės 5 d. maždaug 9.00 val. ryto išskrido iš Maskvos, praskrido virš Suomijos įlankos tam tikru atstumu nuo Vaindlo salos, tada – virš Skandinavijos šalių ir nuskrido iki Islandijos, o tada, dar tą pačią dieną, sugrįžo į Maskvą.
Minėtu numeriu pažymėtas orlaivis Il-96 priklauso specialiojo skrydžių padalinio „Rossija“ parkui. Padalinys organizuoja skrydžius valstybinės reikšmės pareigas užimantiems asmenims.
Balandžio 19 d. šis orlaivis buvo nusiųstas į Prahą, kad sugrąžintų į tėvynę iš Čekijos išsiųstus Rusijos ambasados darbuotojus.
Kokiu tikslu laineris skrido į Islandiją, neaišku. Amerikiečių žiniasklaidoje Reikjavikas buvo įvardytas kaip viena iš galimų JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo vietų, tačiau nei to susitikimo data, nei jo vieta kol kas nepatvirtintos.
Šiemet tai jau antras kartas, kai Rusijos lėktuvas pažeidžia Estijos oro erdvę.
Vasario 3 dieną Rusijos karinis transporto lėktuvas „Iljušin Il-76MD“ apie minutę be leidimo buvo įskridęs Estijos oro erdvę ties Vaindlo sala Suomijos įlankoje. Lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, tačiau jis nepalaikė ryšio su Estijos oro eismo organizavimo dispečeriais. Estijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė jam protesto notą.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, jog tikisi per birželio kelionę į Europą surengti susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„To tikiuosi ir laukiu“, – sakė J. Bidenas.
JAV prezidentas balandžio mėnesį pasiūlė susitikti kokioje nors trečiojoje šalyje ir aptarti augančią įtampą dėl Rusijos žvanginimo ginklais prie Ukrainos, elgesio su kalinamu V. Putino oponentu Aleksejumi Navalnu ir kitų klausimų.
Viršūnių susitikimas nebuvo patvirtintas, bet V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas yra sakęs, kad planavimas vyksta.
J. Bidenas birželio viduryje turi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o vėliau vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai Briuselyje. Tai sudarytų sąlygas ir atskiro susitikimo su V. Putinu logistikai.
Austrija ir Suomija jau išreiškė susidomėjimą galimybe organizuoti tokį viršūnių susitikimą. Tarp galimų vietų minima ir Islandija.
Balandžio mėnesį Vašingtonas išvarė 10 Rusijos diplomatų, priežastimi nurodydamas Rusijos didelio masto kibernetinę ataką prieš JAV ir kišimąsi į 2020 metų JAV prezidento rinkimus. Maskva šiuos kaltinimus neigia ir atsakydama išsiuntė 10 amerikiečių diplomatų.
Tačiau J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori santykių stabilumo ir kad Vašingtonui bei Maskvai reikia bendradarbiauti tokiose svarbiose srityse kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.