V. Putinas perspėjo, kad gali smogti šalims, tiekiančioms ginklus, kurie naudojami prieš taikinius Rusijoje. Jis sakė, kad Rusijos kariuomenė „ryžtingai veidrodiniu būdu“ atsakys į „agresyvių veiksmų eskalavimą“, rašo „Sky News“.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – sakė V. Putinas televizijos kreipimesi.
ISW analitikai pažymi, kad naujausi V. Putino grasinimai buvo susiję su tuo, jog Vakarų valstybės leis Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, „tačiau Ukrainos pajėgos jau seniai smūgiuoja į tai, ką Kremlius neteisėtai apibrėžia kaip „Rusijos teritoriją“.
Karo ekspertai turi omenyje Krymą – Rusijos okupuotą Ukrainos regioną, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, ir kurį Kyjivas „nuo 2023 m. balandžio reguliariai atakavo <...> JAV suteiktomis raketomis ATACMS bei Jungtinės Karalystės perduotomis raketomis „Storm Shadow“.
ISW vertinimu, šis pavyzdys parodo, jog „Kremliaus „raudonųjų linijų“ retorikos taikymas buvo beprotiškai nenuoseklus, o tai kenkia bendram Rusijos eskalavimo naratyvui“.
Jie taip pat įvertino, kad V. Putinas „nuosekliai pats eskaluoja karą“, neatsižvelgdamas į Vakarų sprendimus, ir „nuosekliai atsisakydavo imtis atsakomųjų veiksmų kiekvieną kartą, kai Vakarų valstybės sustiprindavo savo paramą Ukrainai“.
Atkreipiamas dėmesys ir į ankstesnius V. Putino grasinimus imtis griežtų atsakomųjų veiksmų, jei Vakarų valstybės aprūpintų Ukrainą raketine artilerija, tankais, karo lėktuvais bei suteiktų galimybę smogti Rusijai.
„V. Putinas ribas keitė kiekvieną kartą, kai Vakarai nepaisydavo jo blefavimo“, – teigia ISW analitikai.
Šią savaitę į Rusijos teritoriją pirmą kartą paleistos britų tiekiamos raketos „Storm Shadow“, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino draudimą ukraniečiams ATACMS raketomis taikytis į objektus Rusijos gilumoje.
V. Putinas ketvirtadienį į Ukrainą paleido, jo teigimu, naują vidutinio nuotolio raketą, kuria smogta Dnipro miestui.
Rusijos vadovas ją pavadino „Orešnik“, rusiškai – lazdyno riešutas, ir sakė, kad priešlėktuvinė gynyba negalėtų šios raketos sunaikinti, nes ji skrieja dešimt kartų greičiau už garsą.
Anksčiau Ukraina teigė, jog Dnipre galėjo būti panaudota tarpžemyninė balistinė raketa, tačiau Pentagonas pareiškė manantis, kad tai buvo eksperimentinis vidutinio nuotolio ginklas.
Pasak amerikiečių, Rusija apie paleidimą pranešė branduolinės rizikos mažinimo kanalais.
Ką Putinas darys toliau?
Šią savaitę Kremliaus vadovas sumažino Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo ribą, o JAV ir Jungtinė Karalystė peržengė dar vieną V. Putino raudonąją liniją, leisdamos Ukrainai apšaudyti Rusiją Vakarų tiekiamomis ilgesnio nuotolio raketomis, rašo BBC Rusija redaktorius Steve’as Rosenbergas.
Jis sako neturintis atsakymo, ką roliau darys V. Putinas.
„Galbūt net Putinas nežino atsakymo, todėl viskas tampa dar rimčiau“, – teigia jis ir įvardija keletą variantų, ko gali itmis Rusija.
Pirmiausia S. Rosenbergas akcentuoja karo eskalaciją. Jo teigimu, šią savaitę Kremlius apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ eskaluojant karą Ukrainoje, tačiau beveik trejus metus trunkantis karas Ukrainoje parodė, jog būtent V. Putinas pritaria eskalavimui kaip priemonei savo tikslams pasiekti – šiuo atveju kontroliuoti Ukrainą arba bent jau pasiekti taiką pagal Rusijos sąlygas.
V. Putino visiška invazija į Ukrainą, jo sprendimas paskelbti keturias Ukrainos teritorijas Rusijos dalimi, Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimas Kursko srityje, ketvirtadienį priimtas sprendimas nukreipti į Ukrainos miestą Dniprą naują vidutinio nuotolio hipergarsinę balistinę raketą ir grasinimai smogti Vakarams – visa tai yra šio konflikto eskalavimo momentai.
„Nesitikėkite, kad Putinmobilis staiga sulėtės ar sumažins tempą dabar, kai Rusijai bus suduoti didesnio nuotolio raketų smūgiai. Tačiau eskalavimas yra kitas klausimas. Tai labai tikėtina. Ukraina ruošis naujoms Rusijos atakoms, dar smarkesniems bombardavimams. Vakarų vyriausybės įvertins grėsmės lygį, atsižvelgdamos į V. Putino perspėjimus.
Dar prieš Kremliaus vadovo kreipimąsi per televiziją Vakaruose buvo nuogąstaujama dėl suaktyvėjusio Rusijos hibridinio karo. Praėjusį mėnesį MI5 vadovas perspėjo, kad Rusijos karinė žvalgyba vykdo kampaniją, kuria siekiama „sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse“, – rašo BBC redaktorius S. Rosenbergas.
Jis prieman, kad dar birželį V. Putinas užsiminė, jog Maskva gali apginkluoti Vakarų priešininkus, jei Ukrainai bus leista smogti į Rusijos gilumą vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis.
BBC redaktorius analizuoja ir kitą klausimą – ar Putinas panaudotų branduolinį ginklą kare Ukrainoje?
„Rusijos prezidentas yra paleidęs keletą nepastebimų užuominų. Paskelbęs apie savo „specialiosios karinės operacijos“ – plataus masto invazijos į Ukrainą – pradžią, jis buvo paskelbęs perspėjimą „tiems, kurie gali būti linkę kištis iš išorės“ <...> Vakarų lyderiai iš esmės atmetė tai, ką jie laikė branduoliniu sabotažu. Nuo karo pradžios Vakarų vyriausybės peržengė kelias Rusijos „raudonąsias linijas“: aprūpino Ukrainą tankais, pažangiomis raketų sistemomis, o vėliau – naikintuvais F-16. „Pasekmės“, kuriomis grasino Kremlius, taip ir nepasireiškė“, – primena jis.
Rugsėjį V. Putinas paskelbė, kad mažina branduolinių ginklų panaudojimo ribą – įsakas paskelbtas šią savaitę. Aiškus įspėjimas Europai ir Amerikai neleisti ilgesnio nuotolio raketų smūgių Rusijos teritorijoje. Dabar ir ši raudona linija buvo peržengta.
Kreipimesi į tautą V. Putinas patvirtino Vakarų pranešimus, kad Ukraina paleido JAV tiekiamas ATACMS ir Jungtinėje Karalystėje pagamintas „Storm Shadow“ raketas į taikinius Rusijos teritorijoje.
Pasak S. Rosenbergo, V. Putino žinia Ukrainos šalininkams Vakaruose atrodė tokia: tai yra raudona linija, kurią aš rimtai vertinu, aš drąsinu jus ją peržengti. Jis pasakoja, kad „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas Andrejus Kolesnikovas neseniai jam sakė, kad net pats V. Putinas nežino, ar gali panaudoti branduolinį ginklą ir tai priklauso nuo jo emocijų.
Įvardijamas ir dar vienas svarbus V. Putino sprendimus galintis paveikti aspektas – Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.
„V. Putinas gali veikti vadovaudamasis emocijomis. Be to, akivaizdu, kad jį taip pat skatina nepasitenkinimas Vakarais, ir atrodo, kad jis pasiryžęs nesitraukti. Tačiau jis taip pat žino, kad pasaulis netrukus gali tapti visai kitoks. Po dviejų mėnesių Joe Bidenas baigs eiti pareigas, o Baltuosiuose rūmuose sėdės D. Trumpas. Išrinktasis prezidentas D. Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į JAV karinę pagalbą Ukrainai ir aršiai kritikavo NATO. Jis taip pat neseniai sakė, kad kalbėtis su V. Putinu būtų „protinga“.
Visa tai turėtų būti muzika V. Putino ausims. O tai reiškia, kad, nepaisant naujausių grasinimų ir perspėjimų, Kremlius gali nuspręsti dabar nesiimti didelio eskalavimo. Jei Kremlius yra apskaičiavęs, kad D. Trumpas padės užbaigti karą Rusijai naudingomis sąlygomis. Jei šis apskaičiavimas pasikeis, gali pasikeisti ir Maskvos atsakas“, – teigia BBC redaktorius S. Rosenbergas.
