Pagal P.Porošenkos naująją viziją Ukrainos pagrindinis įstatymas apribotų prezidento galias kontroliuoti regionus ir išplėstų savivaldybių teises spręsti, kaip bus leidžiami jų teritorijose surinkti mokesčiai.
Tačiau konstitucijoje nesiūloma numatyti pusiau autonominio statuso, kurio reikalauja separatistų lyderiai, kontroliuojantys pramoninį Rytų Ukrainos regioną, kuriame iki konflikto pradžios gyveno 3,5 mln. žmonių ir kuris atneša dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.
Provakarietiškų pažiūrų lyderis, išrinktas po Maidano revoliucijos, 2014 metų vasarį nuvertusios Rusijos palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių, sakė, kad planuojamos pataisos decentralizuotų valdžią Ukrainoje, bet nepaverstų šalies federacine valstybe, kaip tai siūlė padaryti Maskva.
„Decentralizacija priartintų mūsų politinę sistemą prie europinės“, – P.Porošenka sakė per nacionalinę televiziją.
Jis argumentavo, kad pataisos, kurioms dar turėtų pritarti parlamentas, suteiktų renkamiems vietos administracijų vadovams ir taryboms „daugelį teisių ir finansinių išteklių, kuriuos šiuo metu kontroliuoja prezidentas ir vyriausybė“.
„Decentralizacija apsaugo mus nuo autoritarizmo ir diktatūros“, – sakė 49 metų buvęs verslo magnatas.
„Decentralizacija bus mūsų civilizuotas išskirtinumas lyginant su mūsų kaimynais sovietinėje stovykloje“, – pridūrė P.Porošenka, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusiją ir Baltarusiją.
Separatistų lyderiai, kontroliuojantys dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų, kuriose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nori, kad jų regiono pusiau autonominis statusas būtų aiškiai išreikštas konstitucijos pataisose, kurias atšaukti būtų itin sunku.
Tačiau P.Porošenkos pateiktame projekte minimi tik šiuo metu veikiantys įstatymai, suteikiantys separatistų lyderiams laikiną autonomiją trejų metų laikotarpiui.
Separatistai baiminasi, kad tie įstatymai gali būti atšaukti arba įšaldyti tvirtai proeuropietiško Ukrainos parlamento.
„Ši deklaracija buvo paskelbta vartojimui užsienyje“, – separatistų lyderis Andrejus Purginas sakė sukilėlių oficialiai naujienų svetainei.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose seniai ragino P.Porošenką sumažinti centrinės valdžios dominuojantį vaidmenį ukrainiečių gyvenime.
Vašingtonas įsitikinęs, kad padidintos regionų teisės padarytų politiką skaidresnę ir padėtų sugriauti korupcinius ryšius, sukurtus per pastaruosius du dešimtmečius tarp sprendimus priimančių pareigūnų ir oligarchų.
Tačiau Maskva argumentuoja, kad tik „federalizuota“ Ukraina, kurios regionai turėtų teisę patys spręsti dėl savo diplomatinių ir prekybos ryšių su kitomis šalimis, galėtų pagaliau užbaigti jau beveik 15 mėnesių besitęsiantį kruviną konfliktą, nusinešusį per 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Separatistai skelbia įvedantys ypatingą autonomijos režimą
„Donecko liaudies respublikos“ valdžia skelbia vadinamosios respublikos teritorijoje įvedanti ypatingą autonomijos režimą, skelbia „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka, informuoja „RIA Novosti“.
Anot A. Zacharčenkos, vienašaliai Kijevo veiksmai dėl Ukrainos konstitucijos pataisų byloja apie tai, kad „Kijevo režimas de fakto pasitraukė iš Minsko taikos proceso“.
„Susiklosčius tokioms aplinkybėms, „Donecko liaudies respublika“, norėdama išgelbėti Minske pasiektus susitarimus, privalo savarankiškai imtis jų vykdymo“, – pareiškė A. Zacharčenka.
„Donecko liaudies respublika“ skelbia, kad jos teritorijoje įsigaliojo ypatingas autonomijos režimas, dalis jo sąlygų yra minimos ir Ukrainos įstatyme „Dėl ypatingo Donbaso statuso“, 11-ame priemonių komplekso punkte bei mūsų pateiktuose Ukrainos konstitucijos pataisų siūlymuose“, – pareiškė A. Zacharčenka.
Skelbia rinkimus
A. Zacharčenka paskelbė vietos valdžios rinkimų datą – jie įvyks 2015 metų spalio 18 d., praneša „Interfax“.
„Pagal Minsko taikos susitarimus Donecko liaudies respublika šių metų spalio 18 d. surengs vietos valdžios rinkimus“, – pareiškė A. Zacharčenka. Pasak jo, DLR vadovybė priversta žengti šį žingsnį, kadangi „Kijevas trukdo realizuoti anksčiau sudarytus susitarimus“.
Jis taip pat teigė, kad DLR valdžia yra pasirengusi suderinti su ESBO rinkimų proceso stebėjimą.
Kaip rašo UNIAN, šiuose rinkimuose bus renkami miestų ir rajonų vadovai. Kol kas dar nėra nuspręsta, ar bus renkami ir vietos tarybų nariai. Separatistai žada išsaugoti politinio sureguliavimo pagrindus ir nekeisti rajonų, miestų, gyvenviečių bei kaimų, o taip pat ir rinkiminių apylinkių ribų. Taip pat žadama nekeisti savivaldos institucijų ir renkamų asmenų pareigybių pavadinimų. Separatistai teigia, kad rinkimai bus surengti remiantis Minsko susitarimų 4 ir 12 punktais.
Pagal 4 šių susitarimų punktą „pirmąją dieną po kariuomenių atsitraukimo turi prasidėti dialogas dėl vietos valdžios rinkimų rengimo pagal Ukrainos įstatyminę bazę ir įstatymą dėl laikinosios vietos valdžios tam tikruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose tvarkos, o taip pat ir būsimo režimo šiuose rajonuose pagal šį įstatymą.
12 Minsko susitarimų punkte teigiama, kad pagal Ukrainos įstatymą dėl laikinosios vietos valdžios tam tikruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose tvarkos su vietos valdžios rinkimais susiję klausimai bus aptariami ir derinami su Donecko ir Luhansko sričių rajonų atstovais trišalės kontaktinės grupės formatu. Teigiama, kad rinkimai atitiks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) standartus ir juos stebės ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB).
Liepos 1 d. A. Zacharčenka pranešė apie vienpusį ugnies nutraukimą šalia Širokynės, tačiau vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai šią informaciją paneigė patikindami, kad separatistų vykdomi apšaudymai tęsiasi ir toliau.