Tai, kad buvo pareikštas nepasitikėjimas M. Rajoy, lėmė Katalonijos separatistams atstovaujantys parlamentarai ir, taip pat, baskų nacionalistai.
Vadovaudamas opozicijai, 46 metų amžiaus ekonomistas P. Sanchezas griežtai kritikavo pernai spalį Katalonijos surengtą bandymą atsiskirti nuo Ispanijos.
Jis pritarė M. Rajoy sprendimui regione įvesti tiesioginį valdymą, kuris buvo priimtas po to, kai separatistų lyderiai paskelbė Katalonijos nepriklausomybę.
Tačiau P. Sanchezas sušvelnino pasisakymų toną, kai Katalonijos separatistams nacionaliniame parlamente atstovaujantys įstatymų leidėjai pritarė jo iniciatyvai pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Jis deklaravo norįs „tiesti tiltus“ tarp Madrido ir naujosios regioninės separatistų vyriausybės.
Dėl konservatorių pasitraukimo Madride, taip pat dėl darbą pradedančios naujosios Katalonijos vyriausybės padėtis galėtų pagerėti, sako Barselonos autonominio universiteto politikos profesorius Joanas Botella.
Anot jo, kalboje, kurią P. Sanchesas pasakė parlamente, nebuvo galima įžvelgti ypatingų užmojų dėl šio turtingo ir susiskaidžiusio regiono.
Tačiau jis galėtų pasinaudoti nesutarimais separatistų stovykloje.
Po to, kai keli separatistų lyderiai dėl savo vaidmens siekiant Katalonijos nepriklausomybės pateko į kalėjimą, nuosaikesnieji nori atsisakyti vienašališko kelio į nepriklausomybę.
Tuo tarpu radikalai, tokie kaip nušalintas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudždemonas), kuris šiuo metu yra Vokietijoje, pasisako už tai, kad konfliktas būtų tęsiamas.
Šeštadienį buvo prisaikdintas ir P. Sanchezas, ir naujojo Katalonijos prezidento Quimo Torros (Kimo Toros) vyriausybė, taigi tiesioginis Madrido valdymas Katalonijoje buvo automatiškai nutrauktas.
„Judėjimas už nepriklausomybę silpnėja, yra vidinių nesutarimų, o su naująja vyriausybe Puigdemontas bus mažiau svarbus“, – pažymėjo J. Botella.
„Taigi galbūt P. Sanchezui pasiseks“, – pridūrė jis.
Mažesnis blogis
Visgi pradžia nebuvo gera.
Radikalų separatistą Q. Torrą, kuris buvo kritikuojamas už ispanus įžeidžiančias tviterio žinutes ir straipsnius, P. Sanchezas pavadino „rasistu“ ir „šovinistu“.
P. Sanchezas naująjį Katalonijos vyriausybės vadovą net buvo praminęs "Ispanijos politikos Jeanu-Marie Le Penu", prilygindamas jį prieštaringai vertinamam buvusiam Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderiui.
„Iš jo ir jo (socialistų) partijos žmonių buvo sulaukta didžiausių įžeidimų“, – pareiškė agentūros AFP šaltinis Katalonijos prezidentūroje, nenorėjęs skelbti savo vardo.
„Tikrai neturime geros nuomonės, bet M. Rajoy aiškiai buvo blogesnis variantas. Jis (P. Sanchezas) bent jau atneš naują tvarką ir gali šiek tiek sumažinti įtampą“, – pridūrė šaltinis.
Nuo 2011 metų, kai į valdžią atėjo M. Rajoy, Madrido ir Barselonos santykiai vis labiau prastėjo.
Įtampa dar padidėjo rudenį, visų pirma dėl policijos smurto per spalio 1 dieną įvykusį uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės, po kurio buvo nesėkmingai bandyta paskelbti nepriklausomybę ir buvo įvestas tiesioginis Madrido valdymas.
Net jei P. Sanchezas palaikė veiksmus, kurių M. Rajoy‘us ėmėsi dėl Katalonijos krizės, socialistai į Katalonijos reikalavimus apskritai įsiklausydavo labiau negu konservatyvioji Liaudies partija.
Nuo 2013 metų jie ragina Ispanijoje įgyvendinti federalinę reformą, pagal kurią pusiau autonominiams regionams būtų suteikta daugiau galių. P. Sanchezas Kataloniją net yra pavadinęs „tauta“.
„Nors PSOE (socialistų partija) labai stengėsi atrodyti kaip Liaudies partija ... Katalonijoje mes žinome, kad yra skirtumų“, – šią savaitę Ispanijos parlamente pareiškė separatistų partijai ERC atstovaujantis parlamentaras Joanas Tarda.
Mažai erdvės manevruoti
Be to, socialistų iniciatyvą dėl nepasitikėjimo M. Rajoy‘aus vyriausybe labiausiai palaikė kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, ginanti Katalonijos teisę surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
„Gali būti tam tikrų pokyčių, galbūt nereikšmingų, galbūt tai labiau būtų pasiūlymas siekti dialogo, noras vėl atverti kanalus ir derybose ieškoti konflikto sprendimo“, – pareiškė politinės analizės svetainės „Politikon“ redaktorė Berta Barbet.
Tačiau P. Sanchezo partija, Liaudies partija ir ypač „Ciudadanos“ – centro dešiniųjų partija, kuri, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, dėl savo agresyvios pozicijos prieš nepriklausomybę sulaukia vis didesnio palaikymo, – gali nepritarti jokioms nuolaidoms Katalonijos separatistams.
„Bus labai didelis pasipriešinimas, – pripažino B. Barbet. – Tačiau dabar yra tinkamas laikas, kada PSEO galėtų pateikti kitą pasiūlymą dėl konflikto sušvelninimo, nes dalis Ispanijos visuomenės jau suvokė, kaip yra svarbu išspręsti Katalonijos klausimą.“