„Žinoma, gaila, kad nelaimėjo mūsų kandidatas. Kita vertus, jei bešališkai pažiūrėtume į pareiškimus, kuriuos rinkimų išvakarėse paskelbė virtinė šalių, tai, žinoma, buvo daromas smarkus spaudimas. Tai akivaizdu“, – sakė žurnalistams Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį Interpolo vadovu buvo išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim Jong-yangas.
Jis varžėsi su rusu Aleksandru Prokopčiuku, kurio kandidatūrą blokavo Lietuva ir kitos Vakarų šalys, kaltinančios Rusiją sistemingai piktnaudžiaujant Interpolo tarptautinės asmenų paieškos sistema ir naudojantis ja kaip politinio spaudimo įrankiu.
Jau paaiškėjus, kas užims Interopolo vadovo kėdę, Rusijos senatorius Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad į rinkimų procesą „akiplėšiškai kišosi Jungtinės Valstijos, darydamos spaudimą dalyvavusioms šalims“.
„Oficialiai Interpolo vadovo rinkimai turėjo būti slapti, tačiau buvo daromas spaudimas, vyko agitacija. Jungtinės Valstijos akiplėšiškai kišosi į šios tarptautinės struktūros vadovo rinkimus“, – ntv.ru citavo Rusijos politiką.
Pirmadienį išplatintame pareiškime JAV senatoriai Jeanne Shaheen, Rogeris Wickeris, Chrisas Coonsas ir Marco Rubio paragino Interpolo generalinę asamblėją nepritarti A. Prokopčiuko kandidatūrai.
„Interpolui išrinkti generolą majorą Aleksandrą Prokopčiuką savo naujuoju pirmininku būtų tas pat, kaip pavesti lapei vadovauti vištidei“, – tvirtino amerikiečių įstatymų leidėjai.
„Rusija nuolat piktnaudžiauja Interpolu, suvesdama sąskaitas bei puldinėdama politinius oponentus, disidentus ir žurnalistus“, – pridūrė jie, pabrėždami, jog A. Prokopčiukas „asmeniškai prisidėjęs prie šios bauginimo strategijos“.
Tačiau Rusijos politikai sugalvojo kitokią versiją dėl JAV pozicijos.
Rusijos senatorius Igoris Morozovas tikino, kad „amerikiečiai siekia ir toliau naudotis minėtąja organizacija neteisėtam baudžiamajam persekiojimui ir mūsų tėvynainių sulaikymams“, skelbia „RIA Novosti“.
„Amerikiečiai nuogąstavo, kad, jeigu rusas taps Interpolo vadovu, grius jų planai neteisėtai persekioti ir sulaikyti Rusijos ir kitų valstybių piliečius visame pasaulyje vien dėl amerikiečių teismų sprendimų prisidengiant Interpolu. Būtent to jie ir išsigando“, – pareiškė I. Morozovas.
Tuo metu propagandinis Rusijos tinklalapis rubaltic.ru išsamiai dėstė, kas yra šantažas ir kad būtent tuo užsiima Ukraina ir Lietuva.
„Ar tik ne šantažu užsiima Ukraina, grasindama pasitraukti iš Interpolo, jei bus išrinktas A. Prokopčiukas?“ – buvo klausiama rusų tinklalapyje.
Cituota buvo ir Europos Parlamento narė Rebecca Harms, sakiusi, kad „jeigu Rusijos pilietis bus pasirinktas vadovauti Interpolui, Europos Sąjungos valstybės narės privalės išstoti iš Interpolo“.
„R. Harms grasinimų rimtumu būtų galima abejoti, jei ne faktas, jog ji siunčia labai aiškų signalą Generalinei Interpolo asamblėjai: jei A. Prokupčiukas imtų vadovauti organizacijai, jūsų lauktų labai rimtos problemos. Kas tai, jei ne šantažas?“ – toliau rašoma tekste.
Paminėtos buvo ir Baltijos valstybės. Rusijos propagandistai tikina žinantys, kodėl Lietuva nenori, kad Interopolo vadovu taps Rusijos kandidatas.
„Lietuvių nerimą galima suprasti. Juk liepą Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų pripažinimo kaltais atlikus tyrimą dėl 1991 metų įvykių Vilniuje. Ar tik ne dėl to Seimo narius ir teisėsaugą sukaustė tokia baimė?“ – dėstoma lapkričio 21 d. pasirodžiusiame straipsnyje.
DELFI primena, kad prieš Interpolo vadovo rinkimus Lietuvos Seimas išdėstė tikrąją poziciją.
„Interpolo vadovu išrinkus A. Prokopčiuką, t. y. kandidatą valstybės narės, kuri sistemingai piktnaudžiauja Interpolo sistema ir naudojasi ja kaip politinio spaudimo bei persekiojimo, o ne teisiniu instrumentu, ir pareigūną, kuris pats prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema, būtų suduotas milžiniškas ir sunkiai atitaisomas smūgis šios organizacijos reputacijai bei pasitikėjimui organizacijos teisiniu neutralumu“, – teigiama Seimo rezoliucijoje.
„Jei A. Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos“, – teigiama antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje.
Už ją balsavo 88 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė septyni.
Interpolo vadovu trečiadienį išrinkus Pietų Korėjos atstovą Kim Jong Yangą Rusijos Valstybės Dūma pareiškė, kad šalis toliau bendradarbiaus su Interpolu.
„Apmaudu, bet nemirtina. Toliau bendradarbiausime su Interpolu. Tai itin svarbi organizacija“, – trečiadienį žurnalistams sakė žemųjų parlamento rūmų Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.
Pasak jo, Pietų Korėjos kandidatas Kim Jong-yangas buvo išrinktas „nepaisant visų lūkesčių, rotacijos principų ir proceso logikos“.
Interpole galioja sava balsavimo tvarka atsižvelgiant į žemynų pozicijas, pažymėjo L. Sluckis. „Pagal prognozes laimėti turėjo Europos atstovas, tai yra, Aleksandras Prokopčukas, tačiau buvo išrinktas Azijos atstovas“, – sakė jis.
„Neatmetu galimybės, kad Rusijos oponentai, kurie nesidrovėjo atvirai raginti (balsuoti) prieš kandidatą iš Rusijos Federacijos, padarė savo poveikį šiai (balsavimo) mechanikai“, – pareiškė Valstybės Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas.
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Pietų Korėjos kandidato išrinkimą pavadino savo šalies pergale.
Socialiniame tinkle „Twitter“ A. Avakovas trečiadienį iš salės, kurioje vyko balsavimas, parašė: „Rusijos kandidatas atmestas. Šis mūšis laimėtas!“
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas savo ruožtu pareiškė, kad „labai didžiuojasi“, jog Interpolo vadovu išrinktas jo tautietis. Tviteryje jis parašė, kad Kim Jong Yangas yra pirmasis pietų korėjietis, išrinktas į šį postą.