Dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pažėrė kritikos Vokietijai po to, kai pasibaigus beveik dvejus metus trukusiam Vokietijos tyrimui paskelbta, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį grupė ukrainiečių sabotavo didžiausią pasaulyje jūrinių dujotiekių sistemą. Operacijoje esą dalyvavo šešių asmenų komanda. Jie buvo išsinuomoję nedidelę jachtą.
Lenkija netaikė arešto orderio, kurį Vokietijos valdžia išdavė vienam iš įtariamų komandos narių birželio mėnesį, todėl įtariamasis bėgo į savo gimtinę (Ukrainą). Tai sukėlė kai kurių Vokietijos gyventojų pasipiktinimą.
Praėjusios savaitės pabaigoje Lenkijos prokurorai išsiuntė oficialų laišką kolegoms Vokietijoje norėdami pranešti, kad įtariamasis paliko šalį. Laiške taip pat klausiama, ar Vokietijos tyrėjai tebenori, kad Lenkijos valdžia atliktų kratą įtariamojo name, stovinčiame netoli Varšuvos.
Anot šaltinio, Vokietijos valdžia šį laišką įvertino kaip „dar vieną įžeidimą“ – ankstesnis įžeidimas neva buvo Lenkijos valdžios sprendimas nesiimti jokių veiksmų vokiečiams išdavus arešto orderį.
Lenkijos prokurorai viešai pareiškė, kad neskubėjo suimti įtariamojo, nes kolegos Vokietijoje padarė klaidą, kai pateikė prašymą jį sulaikyti, – neįvedė įtariamojo adreso Europos registre. Vokietijos valdžia tai neigia. Paskui Lenkija pareiškė, kad šalies Vidaus saugumo agentūra (ABW) turi apsvarstyti šį klausimą, prieš vykdant suėmimą.
Pažymima, kad Vokietijos valdininkus pribloškė D. Tusko pareiškimas, bet jie nusprendė nereaguoti, siekdami išvengti ginčo eskalacijos ir nepakenkti Ukrainai teikiamai paramai.
„Putinas – mūsų bendras priešas, mums nederėtų to pamiršti“, – pabrėžė vienas Vokietijos ministras.
Pirmadienį į situaciją įsikišo Rusija. Maskva pateikė Vokietijai skundą dėl pažangos trūkumo tiriant „Nord Stream“ bylą ir paragino surengti skubias derybas dėl „Vokietijos tarptautinių įsipareigojimų kovoje su terorizmu laikymosi“.
Ginčas tarp Varšuvos ir Berlyno brendo jau keletą mėnesių. Kai kurie Vokietijos tyrėjai ir politikai teigia, kad Lenkijos valdžia tyčia bandė nutraukti tyrimą. Dar praėjusiais metais Lenkija atsisakė perduoti vaizdo kamerų, įrengtų jachtoje, kuri buvo prišvartuota Lenkijos uoste, nufilmuotą medžiagą bei to rajono mobiliojo ryšio telefonų duomenis, tvirtina Vokietijos tyrėjai.
ABW atmetė šias pretenzijas ir pareiškė, kad tokie vaizdo įrašai neegzistuoja.