Taivanas buvo priverstas kibti į kovą su protrūkiu be oficialios pagalbos iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų tarptautinių organizacijų, nes Kinija nuo seno stengiasi visomis išgalėmis izoliuoti demokratiškai valdomą salą, kurią laiko savo teritorijos dalimi.
Savaičių savaites Taibėjaus lyderiams sunkiai sekėsi evakuoti gyventojus iš viruso epicentro Uhane, Pekinui atmetus svarbias sąlygas, pavyzdžiui, įsileisti į lėktuvus Taivano medicinos personalą.
Maždaug tuo pat metu Kinijos Liaudies Respublika (KLR) skraidino po salą visą eilę bombonešių bei naikintuvų, tuo kurstydama prezidentę Tsai Ing-Wen paleisti į orą karo lėktuvus.
Nepaisydamas šių kliūčių, Taivanas kovoje su virusu buvo vienas iš pasaulio lyderių – šalyje, kur gyvena 23 mln. gyventojų, užregistruota tik virš 400 užsikrėtimų atvejų ir šešios mirtys. Palyginimui, Niujorko valstijoje, kur gyvena šiek tiek mažiau žmonių, užregistruota beveik 300 000 infekcijų atvejų ir per 22 000 mirčių.
Sėkminga Taivano kova su „Covid-19“ rodo, kad demokratinės šalys geba kovoti su virusu nesigriebdamos autoritarinių priemonių ir meta svarbų kontrargumentą Kinijos propagandai, demonstruojančiai savo sistemos jėgą prieš Vakarus.
Taibėjaus atvirumas taip pat smarkiai kontrastuoja su Pekino skaidrumo stoka protrūkio pradžioje ir jo vėliau daromu diplomatiniu spaudimu.
„Ko gero, nuo Tiananmenio aikštės žudynių, mano akimis, nebuvo kitos tokio pasaulinio rezonanso sulaukusios problemos, kuri taip palankiai atsilieptų Taivanui ir taip neigiamai – Kinijos Liaudies Respublikai“, – sakė Kharis Templemanas, Stanfordo universiteto Hooverio instituto Taivano Indijos–Ramiajame vandenyne projekto patarėjas.
Nors bendroji geopolitinė dinamika vargu ar labai pasikeis, atsižvelgus į augančią Kinijos ekonominę įtaką, Taivano „tarptautinei svarbai ši krizė buvo naudinga“, sakė Kh. Templemanas.
„Taivanas ištisus dešimtmečius susiduria su Kinijos neskaidrumu ir propagandos kampanijomis. Todėl palankumas Taivanui neabejotinai šiek tiek išaugo“, teigė ekspertas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos
Praėjusią savaitę vykęs pokalbis telefonu tarp Taivano sveikatos ministro ir Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango sveikatos pareigūno tik sustiprino salos svarbą pasaulinei visuomenei, nors kartu perspėjo, kad toks posūkis gali pakurstyti įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Parama Taibėjui Vašingtone išaugo po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas inicijavo beprecedentį telefoninį pokalbį su Tsai Ing-Wen, pradėjo skausmingą prekybos karą prieš Xi Jinpingo vyriausybę ir pardavė Taivanui ilgai lauktus „F-16“ naikintuvus.
Kinijos užsienio reikalų ministerija užprotestavo dėl pastarojo telefoninio pokalbio, reikalaudama, kad Jungtinės Valstijos „nedelsdamos ištaisytų savo klaidą, nustotų manipuliuoti Taivano klausimu, naudodamasi pandemija, ir nutrauktų bet kokius oficialius kontaktus su Taivanu“.
Ministerija paragino „JAV pusę laikytis vienos Kinijos principo“, apeliuodama į ilgalaikę Vašingtono poziciją, esą KLR yra vienintelė teisėta Kinijos valdžia.
Pernai Xi Jinpingas dar kartą patvirtino Pekino ketinimą valdyti Taivaną pagal tą patį „vienos šalies, dviejų sistemų“ struktūrą, kaip ir buvusią britų koloniją Honkongą. Ši pozicija labai nepopuliari Taivane, kuris šių metų sausį užtikrintai perrinko nepriklausomybę palaikančią savo prezidentę Tsai Ing–Wen. Tsai Ing–Wen Demokratinė pažangioji partija Taivaną laiko suverenia, nepriklausoma šalimi.
Šiuo metu Taivanas džiaugiasi sulaukęs tarptautinių pagyrų. Jis sulaukė ovacijų nei tik dėl infekcijų plitimo sustabdymo, bet ir dėl įsipareigojimo išsiųsti milijonus chirurginių kaukių Europai, Jungtinėms Valstijoms ir dar kelioms likusioms diplomatinėms sąjungininkėms, kurių Kinija nepasiekė savo čiuptuvais.
Be to, Taibėjus surengė virtualius seminarus tokiose šalyse kaip Indija, Filipinai, teigia Wangas Ting-yu, partijos įstatymų leidėjas ir Taivano užsienio reikalų ir nacionalinio gynybos komiteto narys.
„Šiais metais Taivanas arčiausiai priartės prie tos akimirkos, kai galės dalyvauti tarptautinėse organizacijose, – sakė Wangas Tinkg-yu. – Mes ne tik pademonstravome savo sugebėjimus sustabdyti viruso plitimą, mes pasitelkiame ir demokratiją savo pastangose jį sustabdyti – bendraujame su savo žmonėmis ir vyriausybe, ir visa tauta kovos su virusu lauke yra toje pačioje pusėje. Ši žinia gali pasitarnauti kaip rekomendacija pasauliui.“
„Istorinė aukštuma“
Sėkminga Taivano kovos su virusu strategija – kuriai vadovauja Nacionalinis sveikatos centras, įkurtas 2003 metais kilus SARS (sunkus ūmus respiracinis sindromas) protrūkiui, – buvo pasitelkta kartu su aktyviu testavimu, intensyviu duomenų rinkimu ir naujomis technologijomis.
Pagelbėjo ir anksti pradėtas lėktuvų keleivių tikrinimas, spartus galimų atvejų identifikavimas ir užkrato plitimo stabdymas, nacionalinės sveikatos draudimo ir migracijos duomenų bazių integravimas, pastangos užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi per mobiliojo ryšio sekimą. Vyriausybė labai operatyviai įvedė daugiau nei 12 atskirų visuomenės sveikatos priemonių.
Tam tikra prasme Taivano nepalanki situacija taip pat buvo vienas iš veiksnių, padėjusių pasirinkti tinkamą atsaką. Taibėjus negali sau leisti klysti, nes jis negali ieškoti pagalbos iš daugiašalių agentūrų, o Pekinas pasinaudotų menkiausiu jo paklydimu, sakė Rupertas Hammondas–Chambersas, konsultacinės įmonės „Bower Group Asia“ vadovas.
„Šiandien Taivano svoris yra ties istorine aukštuma, kalbėjo R. Hammondas–Chambersas, kuris yra ir JAV–Taivano verslo tarybos prezidentas. Vis dėlto, pridūrė jis, ilgesniu laikotarpiu „KLR finansinės galios ir kategoriškų politinių strategijų atšiauri tikrovė prigesins didžiąją dalį to teigiamo kapitalo, kokį Taivanas susikrovė tarptautinėje šeimoje.“
„Kvailumas“
Pandemija pasitarnavo kaip idealus atspirties taškas ilgalaikei Taivano kampanijai dėl diplomatinės įtraukties. Didelio atgarsio sulaukęs pasikeitimas nuomonėmis tarp žurnalistės ir PSO pareigūno Bruce‘o Aylwardo, kuris visaip stengėsi išvengti Taivano paminėjimo, „puikiai pasitarnavo išryškinti kvailumą – šalies su 23 mln. gyventojų neįsileidimą į svarbias tarptautines organizacijas“, sakė Graeme‘as Smithas, Australijos nacionalinio universiteto mokslinis bendradarbis, tyrinėjantis Kinijos įtaką Azijos regione.
Kinijos veto teisė daugelyje tarptautinių organizacijų veikiausiai ir toliau paliks Taivaną už durų, teigė Shelley Rigger, Davidsono koledžo politikos mokslų profesorė ir knygos „Why Taiwan Matters: Small Island, Global Powerhouse” („Kodėl svarbus Taivanas; maža sala, pasaulio variklis“) autorė. Vis dėlto, sakė ji, tas palankus dėmesys, kurį pelno Taivanas, vienaip ar kitaip turės poveikį.
„Tai svarbu, nes, jeigu situacija įkais ir reikalai pakryps nepageidaujama linkme, teigiamas įvaizdis ir didesnis matomumas Taivanui bus naudingas, sakė Sh. Rigger. – O jeigu atsiras galimybės atlaisvinti dusinančius Pekino gniaužtus tarptautinėje erdvėje, Taivanui, kad jomis pasinaudotų, bus svarbu, kad žmonės viso pasaulio mastu sureaguotų greitai.“