2024 m. vasaros olimpinių žaidynių organizatoriai sekmadienį atsiprašė katalikų ir kitų krikščionių grupių, kurias ypač papiktino kičinis epizodas žaidynių atidarymo ceremonijos metu, regis, parodijuojantis Leonardo da Vinci paveikslą „Paskutinė vakarienė“.
Šis segmentas buvo panašus į biblinę sceną, vaizduojančią Jėzų Kristų ir jo mokinius, vakarieniaujančius prieš Jėzaus nukryžiavimą. „Drago“ karalienės, translytis modelis ir nuogas dainininkas, įkūnijęs graikų vyndarystės dievą Dionisą, šokiravo Katalikų Bažnyčią ir religinę dešinę Amerikoje.
„Akivaizdu, kad nebuvo jokio siekio pademonstruoti nepagarbą bet kuriai religinei grupei. [Atidarymo ceremonijos] tikslas – pabrėžti toleranciją įvairioms bendruomenėms, – spaudos konferencijos metu sakė olimpinių žaidynių atstovė spaudai Anne Descamps, kurios žodžius cituoja „Reuters“. – Manome, kad šis tikslas buvo pasiektas. Jeigu žmonės įsižeidė, nuoširdžiai atsiprašome.“
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nurodė atkreipęs dėmesį į pasiaiškinimą.
Ekstravagantiškos atidarymo ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly pareiškė, kad minėtoji scena nebuvo įkvėpta „Paskutinės vakarienės“ ir simbolizavo pagonišką puotą, siejamą su Olimpo dievais.
„Mano darbuose niekada nerasite troškimo ką nors apjuodinti“, – transliuotoją BFMTV patikino jis.
Nors Prancūzija didžiuojasi turtingu katalikišku palikimu, ji taip pat gali pasigirti ir senomis sekuliarizmo bei antiklerikalizmo tradicijomis. Šventvagiškos kalbos čia yra ne tik nedraudžiamos, bet ir daugelio laikomos esminiu žodžio laisvės elementu.
Hugo Bardinas, atidarymo ceremonijos metu įkūnijęs „drago“ karalienę Palomą, nusivylė, kad olimpiados organizatoriai nusprendė atsiprašyti. „Atsiprašymas reiškia klaidos pripažinimą, pripažinimą, kad tyčia pasielgei nederamai, bet juk nieko panašus nenutiko“, – samprotavo jis.
„Žmonėms užkliuvo ne tai, kad atkūrėme šį paveikslą, – tęsė H. Bardinas. – Bet tai, kad procese dalyvavo homoseksualai ir translyčiai.“
Segmentą palaikantys žmonės gyrė jo žinutę, skatinančią įtrauktį ir toleranciją. Visgi Prancūzijos Katalikų Bažnyčia pasmerkė ceremoniją, kurią sudarė „krikščionybę išjuokiančios ir pašiepiančios“ scenos.