Per trečiąjį karinį perversmą, įvykdytą regione per kelerius metus, prezidentą Mohamedą Bazoumą nušalino jo paties gvardija, o tai sukėlė nerimą Prancūzijoje, buvusioje Nigerio kolonijinėje valstybėje ir tradicinėje sąjungininkėje.
Po to, kai sekmadienį prie Prancūzijos ambasados susirinko priešiškai nusiteikusios minios, o Nigeris apkaltino Prancūziją rengiant karinę intervenciją, Paryžius antradienį pareiškė, kad evakuos savo piliečius, ir pasisiūlė išgabenti ir kitus europiečius.
„Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį Niamėjuje ir pasinaudojant santykine ramybe Niamėjuje, rengiama evakuacijos oro transportu operacija“, – Prancūzijos piliečiams pranešė ambasada. Evakuacija „vyks labai greitai, per labai ribotą laiką“, – sakoma pranešime.
Ši iniciatyva – pirmas kartas, kai Prancūzija surengė plataus masto evakuaciją savo buvusiose kolonijose Sahelyje, kur nuo 2020 metų įvyko perversmai Malyje ir Burkina Fase.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino „visus Vokietijos piliečius“ pasinaudoti Prancūzijos pasiūlymu evakuotis. Ji teigė, kad Nigeryje, kaip manoma, yra mažiau nei 100 Vokietijos civilių.
Italijos vyriausybė pranešė, kad rengia „specialų skrydį“ italams, norintiems išvykti iš šalies. Ji teigė, kad Niamėjuje yra apie 90 italų iš beveik 500, esančių visoje šalyje.
Pirmasis skrydis
Vėliau į Niamėjų išskrido pirmasis Prancūzijos lėktuvas, sakė operacijoje dalyvaujantis prancūzų šaltinis. Kitas šaltinis sakė, kad Prancūzija naudos neginkluotus karinius transporto lėktuvus, galinčius gabenti daugiau kaip 200 žmonių.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Nigeryje yra apie 600 Prancūzijos piliečių.
„Mes neturime problemų su prancūzais“ ar europiečiais, sakė 58 metų nigerietis Hamidou Ali. – Mes turime problemų su Europos vyriausybėmis“.
Tačiau kitas nigerietis, studentas Mahamadou Issoufou Idi, sakė: „Prancūzai turėtų išvykti – mums jų nebereikia“.
„Karo paskelbimas“
Vakarų Afrikos šalių blokas ECOWAS sekmadienį įvedė sankcijas Nigeriui ir įspėjo, kad gali panaudoti jėgą, duodamas perversmo lyderiams savaitę laiko sugrąžinti prezidentą M. Bazoumą.
Kitą dieną chunta apkaltino Prancūziją, kad ši siekia surengti „karinę intervenciją“, tačiau Prancūzija šį kaltinimą paneigė, o chuntos valdomi Malis ir Burkina Fasas pareiškė, kad bet kokia karinė intervencija į Nigerį būtų „karo paskelbimas“ joms.
Tokie įvykiai vyksta vienoje iš skurdžiausių ir nestabiliausių pasaulio šalių – didžiulėje pusiau dykumų šalyje, kurioje nuo 1960 metų nepriklausomybės paskelbimo jau įvyko keturi perversmai.
2021 metais M. Bazumas laimėjo rinkimus, per kuriuos pirmą kartą Nigeryje taikiai buvo perduota valdžia. Tačiau net ir jo kadencija jau buvo paženklinta dviem mėginimais įvykdyti perversmą iki dramatiškų praėjusios savaitės įvykių, kai jį sulaikė elitinės prezidento gvardijos nariai.
Gvardijos vadas generolas Abdourahamane Tiani pasiskelbė lyderiu, tačiau jo pretenzija buvo atmesta tarptautiniu mastu – nuo Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS), Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų iki Prancūzijos, JAV ir Europos Sąjungos.
Pasak M. Bazoumo partijos PNDS, chunta suėmė šalies naftos, kasybos, vidaus reikalų ir transporto ministrus, PNDS vykdomojo komiteto vadovą ir buvusį gynybos ministrą.
Nerimas
Šis perversmas sukėlė nerimą Vakarų šalims, siekiančioms suvaldyti džihadistų sukilimą, kuris 2012 metais įsiplieskė Malio šiaurėje, po trejų metų persimetė į Nigerį ir Burkina Fasą, o dabar krečia trapias Gvinėjos įlankos valstybes.
Visame regione žuvo nežinomas skaičius civilių, karių ir policininkų, daugelis jų – per negailestingas žudynes, o vien Burkina Fase iš savo namų pabėgo apie 2,2 mln. žmonių. Padaryta milžiniška ekonominė žala.
Prancūzijos kovos su džihadistais misijoje „Barkhane“ visame Sahelio regione vienu metu dalyvavo 5 400 karių, kuriuos rėmė naikintuvai, sraigtasparniai ir bepiločiai orlaiviai. Tačiau praėjusiais metais ši misija buvo smarkiai perorientuota į Nigerį, kai Prancūzija pasitraukė iš Malio ir Burkina Faso, nesutarusi su jų chuntomis.
Šiandien performuotose Prancūzijos pajėgose yra 1 500 karių, daugelis jų dislokuoti pagrindinėje oro pajėgų bazėje netoli Niamėjaus, o JAV Nigeryje turi svarbią oro pajėgų bazę ir 1 100 karių.
Visose trijose Sahelio šalyse nepatenkinti kariškiai stojo prieš išrinktus prezidentus, padaugėjus aukų dėl džihadistų išpuolių. Perversmus lydėjo nacionalistinė retorika ir aršios antiprancūziškos, prorusiškos demonstracijos.