Anot jo, Rusijos partneriai organizacijoje neplanuoja skirti dėmesio humanitarinei krizei Ukrainoje.
„Iškėliau humanitarinės krizės Donecko ir Luhansko srityje klausimą. Tačiau, deja, mūsų partneriams rūpi ne humanitarinė krizė, o klausimas, ar Rusija dalyvauja veiksmuose Donecko srityje, kur separatistai perėmė Novoazovsko ir kitų nedidelių miestų kontrolę“, – pridūrė A. Kelinas.
„Mes aiškiai pareiškėme, kad Rusijos kariai jokiuose veiksmuose nedalyvauja, jokios karinės technikos ten nesiunčiame“, - patvirtino A. Kelinas.
„Kaltinimai, kad ten vyksta šarvuočių kolonos, skambėjo ir praeitą savaitę, ir dar prieš savaitę. Visa tai buvo paneigta, neigiame tai ir dabar. Tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo“, - tvirtina nuolatinis Rusijos atstovas ESBO.
„Žinome tik tiek, kad Novoazovsko meras pareiškė, kad po 10 artilerijos šūvių Ukrainos kariai iš miesto pabėgo, o į jį įžengė separatistai“, - pridūrė atstovas.
Anot A. Kelino, „nieko, kas paneigtų šią informaciją, Ukrainos atstovas, pasakyti negalėjo“.
A.Kelinas taip pat sakė, kad posėdžio metu priminė apie dešimties desantininkų būrį, kuriuos sulaikė Ukrainos kariai, ir patikino, kad šis incidentas „verčia apgailestauti“.
„Atkreipiau dėmesį, kad mes labai humaniškai elgiamės su Ukrainos kariais, jeigu jie atsiduria mūsų teritorijoje“, - pridūrė atstovas, primindamas, kad rugpjūčio pradžioje sieną su Rusija iš Ukrainos kirto iki 500 žmonių, prieš dieną esą situacija pasikartojusi.
„Viliamės tokio pat humaniško Ukrainos valdžios elgesio su mūsų kariais“, - išreiškė viltį diplomatas.
NATO: veikia daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių
NATO mano, kad Ukrainos teritorijoje yra gerokai daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių, ketvirtadienį pranešė NATO kariuomenės pareigūnas.
„Mūsų vertinimais, dabar Ukrainoje veikia gerokai virš 1 tūkstančio Rusijos karių, – sakė pareigūnas NATO karinėje būstinėje pietinėje Belgijoje. – Jie remia separatistus (ir išvien) su jais kovoja“.
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė kariuomenę į pietrytinę šalies dalį, siekdama paremti prorusiškus separatistus.
P. Porošenka: Rusijos pajėgos buvo įvestos į Ukrainą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paskelbė, kad į šalį buvo įvestos Rusijos pajėgos, ir sušaukė skubų Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį dėl tolesnių žingsnių šioje krizėje.
„Priėmiau sprendimą atšaukti darbinį vizitą Turkijos Respublikoje dėl sparčiai blogėjančios padėties Donecko srityje, ypač Amvrosijivkoje ir Starobeševėje, kadangi faktiškai įvyko Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainą“, – sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas prezidento oficialiame „Twitter“ puslapyje.
„Prezidento vieta šiandien Kijeve“, - pažymėjo šalies lyderis, kuris turėjo dalyvauti Turkijos išrinktojo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano inauguracijos ceremonijoje.
P.Porošenka taip pat nurodė, kad sieks inicijuoti neeilinį JT Saugumo Tarybos susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta ši krizė.
„Pasaulis turi duoti įvertinimą šiam smarkiam situacijos Ukrainoje paaštrinimui“, - sakė P.Porošenka.
Kaip anksčiau ketvirtadienį nurodė Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, „Rusijos kariai“ užėmė strategiškai svarbų pasienio miestą šalies pietryčiuose prie Azovo jūros.
„Vakar Rusijos kariai perėmė kontrolę Novoazovsko mieste“, – sakoma Tarybos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, jog buvo užimti keli aplinkiniai kaimai.
Rusija neigia, kad kišasi į konfliktą Ukrainoje, apginkluodama sukilėlius arba siųsdama karius kautis kaimyninėje šalyje. Gynybos ministerija atsisakė komentuoti pranešimus apie Rusijos tankus Novoazovske.
„Rusijos vyriausybė ne kartą aiškiai sakė, kad ten nėra jokių reguliariųjų Rusijos pajėgų. Rusija nedalyvauja šiame ginkluotame konflikte“, – sakė vienas Rusijos diplomatinis šaltinis.
Naujausias paaštrėjimas jau penkis mėnesius besitęsiančioje krizėje įvyko praėjus vos dviem dienoms po abiejų šalių prezidento pirmųjų derybų per pastaruosius du mėnesius, per kurias jie susitarė siekti, kad būtų pradėtas taikos procesas.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas kreipėsi į JAV, Europos Sąjungą (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalis, ragindamas „įšaldyti Rusijos aktyvus ir finansus, kol Rusija išves (savo) ginkluotąsias pajėgas, techniką ir agentus“.
Sukilėliai šią savaitę atidarė naują frontą tame konflikte, kai jau atrodė, jog Ukrainos armija yra įgijusi pranašumą, apsupusi separatistus jų pagrindinėse tvirtovėse – Donecko ir Luhansko miestuose.
Ukrainos gynybos ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka rašė socialiniame tinkle
„Facebook“: „Putino reguliariosios Rusijos armijos invazija į Ukrainą – įvykęs faktas!“
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad būtų „netoleruotina ir nepriimtina“, jeigu būtų įrodyta, kad Rusijos pajėgos iš tikrųjų įsiveržė į Ukrainos teritoriją.
Tankai Novoazovske
Novoazovskas, esantis prie kelio, jungiančio Rusiją ir Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį, buvo bombarduojamas pastarąsias tris dienas, o prorusiški sukilėliai į jį įžengė trečiadienį.
Pietrytiniame Ukrainos pakraštyje prie Azovo jūros iki šiol nevyko kautynės, krečiančios toliau šiaurėje esančias teritorijas.
Novoazovsko praradimas – skaudus smūgis Kijevo vyriausybės pajėgoms, nes dabar tampa pažeidžiamas didelis Mariupolio uostamiestis, esantis toliau į vakarus Azovo jūros pakrantėje.
Vienas to miesto gyventojas, vardu Mykola, nurodė: „Dabar miesto valdžia yra DNR (separatistinė „Donecko liaudies respublika“). Plentu pirmyn ir atgal važinėja tankai, bet kautynės mieste nevyksta.“
Vienas šaltinis kariuomenėje sakė, kad separatistų pajėgos taip pat užėmė Savur Mohylos kurganą į rytus nuo Donecko miesto, suteikiantį taktinį pranašumą didelėje aplinkinėje teritorijoje.
„Donecko liaudies respublikos“ premjeras Aleksandras Zacharčenka sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad sukilėlių pajėgos įsitvirtino prie Azovo jūros ir kad jų tikslas – prasiveržti į Mariupolį.
Pasak jo, kartu su sukilėliais kaunasi apie 3 000 savanorių iš Rusijos.
Naujausi įvykiai ir faktas, kad Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę sučiupo savo šalies teritorijoje 11 Rusijos karių, menkina pasitikėjimą Rusijos pareiškimais, kad nesiunčia ginklų ir karių į pagalbą separatistams. Maskva pareiškė, kad pirmieji į nelaisvę patekę 10 karių galbūt kirto sieną per klaidą.