Ketvirtadienį Laose vykstančio Azijos šalių gynybos ministrų susitikimo kuluaruose su žurnalistais bendravęs pareigūnas išsamiau raketos necharakterizavo, tiktai nurodė, kad jos smūgio padariniai dar iki galo neįvertinti.
Kodėl jo pateikta raketos charakteristika nesutampa su Ukrainos pajėgų perduota informacija, kol kas neaišku.
Jei paaiškėtų, kad buvo paleista tarpžemyninė balistinė raketa, kurios veikimo nuotolis yra gerokai didesnis nei kitų tipų balistinių raketų, tektų daryti išvadą, kad Rusija į Ukrainą nukreipė naujo tipo raketą, o šitai reikštų labai rimtą konflikto eskalaciją.
Analitikas: labai menkai tikėtina
Rusijos analitikas ir branduolių ginklų ekspertas pasidalino savo įžvalgomis, kodėl, jo nuomone, menkai tikėtina, kad šį rytą Dnipre Rusija panaudojo būtent tarpžemyninę balistinę raketą.
Maskvos Fizikos ir technologijų instituto Ginklų kontrolės studijų centro darbuotojas Pavelas Podvigas sakė, kad tarpžemyninės balistinės raketos panaudojimas taip arti esančiam taikiniui „neatrodo labai logiškas“: „Nuo Kapustin Jaro iki Dnipro viso labo 800 kilometrų. Tau nėra tarpžemyninis atstumas“.
Kiek anksčiau Ukraina skelbė, kad rusai galimai panaudojo raketą RS-26.
P. Podvigas pažymi, kad Rusijos RS-26 raketų programa „užkonservuota“ dar 2018 metais: „Negalime atmesti, kad RS-26 buvo atšaukta iš „pensijos“ tam smūgiui, bet tai reikštų, kad Rusija daugiau nei dešimt metų turėjo kažkiek tokių raketų. Nėra neįmanoma, bet labai menkai tikėtina“.
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ ambasadorius Darius Antanaitis teigia, kad Rusijos sprendimas panaudoti tarpžemyninę balistinę raketą neturėtų racionalaus paaiškinimo.
JK gynybos sekretorius: Rusija ne vieną mėnesį tai svarstė
Rusija „ne vieną mėnesį“ svarstė galimybę paleisti į Ukrainą balistinę raketą, ketvirtadienį pasakė JK gynybos sekretorius Johnas Healey’is, tačiau Kyjivo pranešimo, kad toks smūgis buvo suduotas, nepatvirtino.
„Žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Rusija į Ukrainą paleido naują balistinę raketą ir mums yra žinoma, kad jie tam rengėsi ne vieną mėnesį“, – kalbėdamas parlamentinio gynybos komiteto posėdyje pasakė jis.
Britų žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad Ukraina, gavusi Londono leidimą, pirmą kartą paleido į Rusiją iš JK gautų raketų „Storm Shadow“.
Dėl to susirūpinta, kad konfliktas gali paaštrėti, o Kremlius pažėrė perspėjimų dėl griežtų atsakomųjų veiksmų.
Ukrainai pranešus, kad branduolinio užtaiso neturinti raketa pataikė į Dnipro miestą centrinėje šalies dalyje, J. Healey’is parlamentarams pasakė, kad nenorėtų gilintis į operatyvines konflikto detales.
„Galiausiai vienintelis, kuriam tokie vieši debatai yra naudingi, yra prezidentas Putinas“, – pridūrė jis.
Tačiau šiuo metu Ukrainoje esančią padėtį jis pavadino „rimta“. „Fronto linija šiuo metu yra mažiau stabili nei kuriuo kitu metu nuo plataus masto rusų invazijos pradžios 2022 m.“, – pridūrė jis.
„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kad Putinas ir jo pajėgos akivaizdžiai užsiima konflikto eskalavimu. Artėjant žiemai, jie ėmė intensyviau puldinėti Ukrainos energetikos sistemą.
Jie ėmė intensyviau puldinėti civilių centrus, žudydami vaikus. Mūšio lauke jie dislokavo mažiausiai 10 000 Šiaurės Korėjos karių.“
Jis tęsė: „Nors ukrainiečių veiksmai mūšio lauke byloja patys už save, galite neabejoti, kad JK vyriausybė ims dar aktyviau remti Ukrainą“.
J. Healey pasakė, kad apie JK pagalbą Ukrainai užsiminė antradienį kalbėdamas telefonu su kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu, o sekmadienį, Vašingtonui taip pat davus leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas – su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
ES: Rusijos ICBM ataka reikštų aiškią eskalaciją
Rusijos tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimas į Ukrainą reikštų „aiškų eskalavimą“, kurį vykdo prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškė Europos Sąjunga ketvirtadienį, po to, kai Kyjivas apkaltino Maskvą surengus tokią ataką.
„Kol vertiname visus faktus, akivaizdu, kad tokia ataka reikštų dar vieną aiškų eskalavimą iš V. Putino pusės“, – žurnalistams sakė ES užsienio reikalų atstovas spaudai Peteris Stano.
Jei faktas pasitvirtintų, ICBM panaudojimas reikštų „kiekybinį ir kokybinį pokytį“ kare, sakė P. Stano.
ICBM gali pataikyti į taikinius, esančius už tūkstančių kilometrų, ir yra skirtos nešti tiek įprastines, tiek branduolines kovines galvutes.
Rusija šią savaitę atnaujino savo branduolinę doktriną, leisdama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes po to, kai JAV suteikė Kyjivui leidimą naudoti savo ATACMS prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
„Jie žaidžia branduolinį žaidimą, – apie Maskvą sakė ES atstovas P. Stano. – Ar jie iš tikrųjų ketina tai padaryti, labai sunku nuspėti. Mes nematome, kas dedasi jų galvose. Mes tik žinome, kad tai neatsakinga ir kelia grėsmę visam pasauliui.“
Ketvirtadienio rytą Ukraina pranešė, kad rusai į Dnipro miestą paleido tarpžemyninę balistinę raketą, iš oro paleidžiamą balistinę raketą „Kinžal“ ir septynias sparnuotąsias raketas Ch-101. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė šešias Ch-101 raketas, paskelbė oro pajėgos.
Tarpžemyninė balistinė raketa, kurią Rusija ketvirtadienį paleido į Ukrainą, neturėjo branduolinio užtaiso, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis oro pajėgose.
Pasak šaltinio Ukrainos oro pajėgose, akivaizdu, kad pirmą kartą prieš Ukrainą panaudotas ginklas nenešė branduolinės galvutės.
