Ar šalyje išties laimėjo teisingumas, ar buvo išgelbėta teisinė valstybė, kaip teigia šio sprendimo šalininkai? Ar, priešingai, tokia teisės ir teisingumo samprata tik pagausins dešiniosios Alternatyvos Vokietijai (AfD) gretas, ką aiškiai rodo skaitytojų komentarai?
„Didžioji Vokietijos piliečių dauguma nebesupranta keistų teisinės valstybės sprendimų“, – konstatuoja ilgametis konstitucinio teismo narys Hansas Hugo Kleinas (CDU).
Pasak šio teisės žinovo, „išties sunku suprasti, kaip užsienietis, neturintis politinio prieglobsčio, be to, saugumo tarnybų vienareikšmiškai įvertintas kaip džihadistas, keliantis pavojų saugumui, metų metus gali gyventi Vokietijoje valstybės lėšomis. Sunku suprasti, kad jis, didžiulėmis pastangomis galiausiai deportuotas į kilmės šalį, teismo sprendimu turi būti parsigabentas atgal. O juk jam Tunise negresia kankinimas, kaip kad teigia teismas. Priešingai, jis ten yra laisvėje“, – dėsto internetiniame žurnalo „Cicero“ portale H. H. Kleinas.
Priminsime: 42-ejų metų tunisietis Sami Ben Mohamed A., priklausęs artimam Osamos bin Ladeno patikėtinių ratui (nors tą faktą ir ginčijantis), vienuolika metų su šeima gyveno Vokietijoje, kas mėnesį gaudamas 1,1 tūkst. eurų iš valstybės, prieš kurios vertybių sistemą kovojo. O kur dar išlaidos, kurias valstybei sudaro jo, kaip pavojingo asmens, sekimas kiaurą parą?
Nežiūrint viso to, Gelzenkircheno miesto teismas liepos 12 d. vakare nusprendė, kad Sami A. deportuoti negalima, nes jam Tunise grėstų kankinimai. Tačiau ši teismo nutartis atsakingas tarnybas pasiekė per vėlai – kitą rytą vyras jau sėdėjo lėktuve, gabenančiame jį į Tunisą.
Sunkus išbandymas žmonių teisės ir teisingumo sampratai
Tunisiečio advokatė, turkų imigrantų šeimoje Marburge gimusi Seda Basay-Yildiz, tuoj po Sami A. deportacijos pareiškė nenurimsianti, kol nebus atstatyti pažeisti šalies teisės principai, nes, esą, jos ginamajam Tunise gresia kankinimai. Ir atkakli advokatė praėjusią savaitę triumfavo: per televiziją sakė esanti įsitikinusi, kad netrukus jos ginamasis vėl bus Vokietijoje.
O praėjusį penktadienį S. Basay-Yildiz padavė paraišką Gelzenkircheno teismui su reikalavimu Bochumo miestui, iš kurio buvo deportuotas tunisietis: nuo rugpjūčio 28 d. miestas turėsiąs kasdien mokėti po 10 tūkst. baudos – tol, kol nepasirūpins tunisietį susigrąžinti, – praneša žinių agentūra dpa.
Nors argumentų mūšiai dėl Sami A. visų pirma vyko teisės ir moralės sferoje, tačiau ši problemiška byla pasirodė besanti paranki ir ideologiniam susistumdymui. Politinė kairė pasinaudojo tunisiečio deportacijos afera nemėgiamam šalies Vidaus reikalų ministrui Horstui Seehoferiui (CSU) užsipulti: esą, žiūrėkit, prie ko priveda jo griežta linija – paminami teisinės valstybės principai.
Teisingumo ministrė, socialdemokratė Katarina Barley, netgi prabilo apie „teisinės valstybės galą“.
Sprendimas grąžinti į šalį Sami A. – „sunkus išbandymas žmonių teisės ir teisingumo jausmui“, – pripažįsta teisės ekspertas H. H. Kleinas. Žmonėms nesuvokiama, kad politika ir teisėsauga kovoja už asmenį, keliantį visuomenei didelį pavojų, kad rūpinasi jį susigrąžinti. Juk turėtų būti priešingai: Vokietija turėtų teikti prieglobstį teroro aukoms, o ne teroristams, ne tokiems, kurie Vokietijos miestuose siekia vykdyti „šventąjį karą“.
Kai norim – laikomės teisės principų, kai nenorim – juos laužom
Sami A. atvejas, deja, nėra išimtis. Kaip rugpjūčio 10 d. informavo žurnalas „Focus“, Vokietijos federalinė kriminalinė tarnyba pavasarį iš kurdų kalėjimo Erbilyje išlaisvino ir parsigabeno dvi IS džihadistes – net nesuderinusi su Bagdadu. Abi jos turi Vokietijos pilietybę, viena kilimo vokietė, kita – Vokietijos turkė. Abi – radikalios islamistės, veikusios iš ideologinio įsitikinimo.
Vokietijoje jos dabar gyvena laisvėje, nuolatos stebimos saugumo tarnybų, – mat, IS ideologijos jos neišsižadėjo.
„Susidaro įspūdis, kad mes patys teisinę valstybę junginėjam kaip norim“, – Vokietijos radijui duotame interviu komentavo Arminas Schusteris, krikščionių demokratų vidaus reikalų ekspertas. Taip atlaidžiai elgdamiesi su visuomenės saugumui grėsmę keliančiais asmenimis, mes didinam saugumo riziką ir pavojingai pertempiam teisinę valstybę – perspėjo politikas.
Tokio pertempimo pavyzdžių pažeria dienraščio „Die Welt“ vyriausias redaktorius Ulfas Poschardtas: neribotos migracijos gynėjai trukdo išsiųsti iš šalies nepripažintus politinio prieglobsčio ieškotojus, kairieji aktyvistai organizuoja deportaciją žlugdančias protesto akcijas, bažnytinės bendruomenės tokiems migrantams suteikia bažnytinį prieglobstį, o medijos iškelia šiuos teisinės sitemos boikotuotojus kaip kilnius kovotojus už žmogaus teisę.
Skaitytojų komentarai: žada protestuodami rinkti AfD
Į viešumą nuolat iškylantys piktnaudžiavimo politiniu prieglobsčiu atvejai ir valstybės negebėjimas efektyviai su tuo kovoti neigiamai atsiliepia piliečių požiūriui į valstybę, skatina jų teisinį nihilizmą. Kad tuo įsitikintume, pakanka pasiskaityti registruotų skaitytojų komentarus internetiniuose medijų portaluose.
Štai, tik trys tipiški pavyzdžiai iš dienraščio „Die Welt“ komentarų skilties:
„Gelzenkircheno administracinio teismo sprendimas yra protu nesuvokiamas ir jokiu būdu netoleruotinas. Priešingai, jis tiesiog skatina vietinius gyventojus taip pat ignoruoti galiojančią teisę, nes, kaip matyti, teisė ir tvarka nebėra vertinami. Man gėda dėl tokio vokiečių kvailumo.“
„Nebesijaučiu gyvenąs teisinėje valstybėje. Atviros sienos visiems – argi tai gali būti teisėta? Žmonės be dokumentų, 25-etis, kuris teigia esą 15 metų, suklastotos tapatybės, nebaudžiamas socialinės valstybės apgaudinėjimas. Sukčiavimas siekiant politinio prieglobsčio, ir vis viena suteikiama teisė likti šalyje.“
„Ši valstybė varo savo piliečius į neviltį. Kada, kada pagaliau nubusim? Mano kantrybė baigėsi, pasitikėjimas prarastas. Teks griebtis paskutinės priemonės – protestuoti prie balsadėžės.“
Iš kur ta meilė savo priešui?
„Mūsų įstatymai gina tuos, kurie mūsų nekenčia“, – tarsi pratęsdamas skaitytojų skundus, praėjusią savaitę pratrūko populiaraus dienraščio „Bild“ vyriausias redaktorius Julianas Reicheltas. Iš 767 saugumui grėsmę keliančių asmenų 375 neturi Vokietijos piliečio paso, kaip ir Sami A., – norodo jis. Iš mažiau pavojingais laikomų, bet vis viena ultraradikalių 465 asmenų 220 irgi nėra Vokietijos piliečiai.
„Šie 600 siekia griauti mūsų laisvą, teisinę valstybę, jie niekina mūsų įstatymus ir mūsų gyvenimo būdą. Ir vis viena mes teikiam jiems prieglobstį, ginam ir išlaikom juos, – piktinasi J. Reicheltas. – Dauguma jų nedirba. Už mūsų pinigus jie kuria savo planus. Didžioji jų dauguma, kaip ir Sami A., yra kilę iš šalių, kuriose su islamistais, teroristais bei grėsmę keliančiais asmenimis nesismulkinama.“
Tuo naudodamiesi, islamistai tvirtina, esą, jiems ten gresia kankinimai ar net mirties bausmė, – tam, kad galėtų toliau likti Vokietijoje.
„Jokia pasaulio šalis savo didžiausiems priešams nesudaro tokio patogaus gyvenimo kaip Vokietija“, – teigia „Bild“ vyriausiasis redaktorius ir, baimindamasis dėl galimo šalies gyventojų radikalizavimosi, perspėja: „Jokia visuomenė ilgainiui neatlaikys tokios savižudiškos politikos.“ O aiškinti ją „teisine valstybe“, pasak J. Reichelto, irgi nerimta, nes juk teisinė valstybė grindžiama įstatymais, kuriuos leidžia politikai. „Tokia padėtis – nepakeliama. Ir dėl jos atsakinga mūsų vyriausybė“, – negailestinga „Bild“ išvada.
Kanclerė perspėja: iškilo grėsmė demokratijai
Žinia, populiaraus dienraščio vyriausiąjį redaktorių nesunku apkaltinti populizmu – tai, kaip pastebi politologas, žymiausias šalyje ekstremizmo tyrėjas Eckhardas Jesse, Vokietijoje itin pamėgtas kritikų stigmatizavimo ginklas. Sunkiau populizmu apkaltinti buvusį konstitucinio teismo narį H. H. Kleiną, iš esmės nurodantį tą pačią pavojingą tendenciją, tik moksliniu diskursu.
Pasak H. H. Kleino, politikams turėtų kelti rimtą susirūpinimą tai, kad nemaža dalis, o gal net dauguma gyventojų šalyje galiojančią teisę suvokia kaip jiems nepriimtiną ar neteisingą. Tiesa, teisė neturi pasiduoti svyruojančioms gyventojų daugumos nuotaikoms, – perspėja ekspertas. Netgi priešingai – teisė turi ir auklėjamą funkciją. Tačiau pavojinga, kai žmonės nebesupranta galiojančių įstatymų arba kai atsakingos tarnybos negarantuoja jų vykdymo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Sami A. susijusioje byloje įžvelgia kitą pavojų – šalies demokratijai. Sekmadienio vakarą duodama interviu visuomeninio transliuotojo ARD kanalui, ji perspėjo dėl to, kad nebūtų imama abejoti teismų sprendimais: „Jei ši institucijų nepriklausomybė šalyje nebebūtų garantuojama, tuomet nebegalėtume kalbėti apie visišką demokratiją. Todėl privalome būti labai atsargūs“. Ir pridūrė: „Teismų sprendimą reikia gerbti“.