JAV atstovai sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino gyrimąsi dėl didėjančios Rusijos karinės galios – pavadino šią žinią ne itin įtikinama ir aiškiai pareiškė, kad JAV gynybiniai ir kariniai pajėgumai lygių neturi.
Apie naująjį arsenalą V. Putinas paskelbė anksčiau ketvirtadienį, sakydamas metinę kalbą parlamento aukštiesiems rūmams ir mesdamas iššūkį Vašingtonui dėl naujų ginklavimosi varžybų prieš prezidento rinkimus, beveik neabejotinai pratęsiančius jo valdymą.
V. Putinas šiemet kalbą pasakė ne Kremliuje, kaip įprasta, o šalimais esančiame parodų centre, kur galėjo pademonstruoti virtinę vaizdo montažų, kaip raketos perskrenda kalnus ir vandenynus, lekia virš Atlanto ir smogia JAV Rytų pakrantei.
Prezidentas pacitavo savo 2004 metų kalbą, kurioje žadėjo, kad Rusija sukurs naujos kartos ginkluotes, ir sakė, kad tas pažadas dabar ištesėtas.
„Iš esmės niekas iš tikrųjų nenorėjo su mumis kalbėtis. Niekas mūsų tada nesiklausė. Paklausykit mūsų dabar“, – pareiškė V. Putinas. Po šių jo žodžių susirinkę aukščiausio rango pareigūnai, įstatymų leidėjai ir garsenybės plojo atsistoję.
V. Putinas Rusijos kariškių pastangas pavaizdavo kaip atsaką į Jungtinių Valstijų pastarojo meto veiksmus. Praėjusį mėnesį JAV paskelbė planus iš naujo apsvarstyti savo branduolinį arsenalą ir sukurti naujų mažesnio galingumo branduolinių ginklų.
„Prastas“ atakos klipas
JAV Valstybės departamentas išreiškė pasipiktinimą V. Putino pristatymu ir jo „prastu“ kompiuterinės grafikos vaizdo įrašu, rodančiu raketas, skriejančias virš JAV teritorijos. Departamentas pareiškė, kad Rusijos lyderis patvirtino senus įtarimus apie Maskvos ginklavimosi programą.
„Tikrai gaila, kad teko stebėti animacinį klipą, kuriame vaizduojama branduolinė ataka prieš Jungtines Valstijas“, – žurnalistams sakė atstovė Heather Nauert.
„Tikrai nesidžiaugėme tai matydami. Nelaikome to atsakingo tarptautinio žaidėjo elgesiu“, – sakė ji.
„Prezidentas Putinas patvirtino, ką Jungtinių Valstijų vyriausybė seniai žinojo, bet Rusija iki šiol neigė“, – pridūrė atstovė.
„Rusija daugiau kaip dešimtmetį kūrė destabilizuojančias ginklų sistemas ir taip tiesiogiai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus“, – pabrėžė H. Nauert.
Konkrečiai ji nurodė, kad Maskva, sukūrusi nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas, pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF).
INF tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu; sutartis eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Pentagonas reagavo šaltakraujiškiau, jo atstovė tvirtino, kad JAV kariuomenė išlieka „visiškai pasirengusi“ reaguoti į „viską, kas pasitaikys mūsų kelyje“.
JAV, anot Baltųjų rūmų atstovės Sarah Sanders, Rusijos ginklavimosi programos buvo žinomos jau seniai. Tačiau Maskva iki šiol jų dar nebuvo finansavusi.
S. Sanders sakė: „Prezidentas D. Trumpas supranta grėsmes, kurios kyla Amerikai ir jos sąjungininkėms. Ir jis pasiryžęs išsaugoti taiką stiprumu.“
JAV gynybiniai pajėgumai esą ir toliau neaplenkiami. Prezidentas, anot S. Sanders, užtikrins, kad jie liktų nepasiekiami ir branduolinėje srityje.
Pentagono atstovė taip pat pabrėžė, kad V. Putino planai „nėra netikėti“. „Amerikiečiai gali neabejoti, kad mes tam visiškai pasirengę“, – pridūrė ji.
Jungtinės Valstijos ilgą laiką kaltino Rusiją pažeidžiant INF ir nors pačios modernizuoja savo branduolinį arsenalą, tvirtina, kad laikosi šios Šaltojo karo sutarties sąlygų.
Šiuo metu JAV ir Rusijos santykiai yra prasčiausi nuo pat Šaltojo karo laikų dėl konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje, taip pat dėl kaltinimų, kad Maskva kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.
Ketvirtadienį JAV taip pat oficialiai pritarė prieštankinių raketų „Javelin“ pardavimui Ukrainai, savo rytinėse teritorijose kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais.
JAV Gynybos departamento Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad Ukraina paprašė prezidento Donaldo Trumpo administracijos leidimo nupirkti 210 raketų ir 37 leidimo įrenginius už maždaug 47 mln. dolerių (38,6 mln. eurų)
„Fantastiški“ povandeniniai aparatai
Kalboje, kuri truko beveik dvi valandas, 65 metų V. Putinas pademonstravo naujos raketų sistemos bandymus. Jis sakė, kad šios raketos galėtų skristi apie 20 kartų greičiau už garsą ir manevruoti vertikaliai ir horizontaliai. Pasak jo, tokių raketų neturi jokia kita šalis.
„Dėl to jos absoliučiai nepažeidžiamos bet kokių priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų“, – pareiškė prezidentas ir pridūrė, kad tai yra „idealus ginklas“.
Rusija taip pat sukūrė bepiločių povandeninių aparatų, judančių daug greičiau už povandeninius laivus, galinčius torpeduoti laivus ir nešti branduolines galvutes, sakė V. Putinas.
„Tai tiesiog fantastiška!“ – pridūrė jis.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu vėliau sakė, kad Rusijos ginklai galės „įveikti visas egzistuojančias priešraketines sistemas“, tokias kaip JAV planuojamos sistemos Rytų Europoje ir Pietų Korėjoje.
„Šis priešraketinis „skėtis“, pasirodo, truputį „kiauras“, – sakė S. Šoigu, kurį citavo Gynybos ministerija.
V. Putinas Rusijai vadovauja jau beveik du dešimtmečius ir kovo 18-ąją įvyksiančiuose rinkimuose sieks istorinės ketvirtos kadencijos Kremliuje, ši jo valdymą pratęstų iki 2024 metų.
Savo kalboje jis taip pat išdėstė virtinę vidaus politikos priemonių.
V. Putinas atsisakė dalyvauti televizijos debatuose su kitais kandidatais, bet metiniame pranešime užsiminė, kad tarp pagrindinių numanomos jo naujos šešerių metų kadencijos tikslų bus skurdo mažinimas ir aplinkosauga.
V. Putiną, kuris sakydamas televizijos transliuotą kalbą kosėjo ir buvo privertas padaryti pauzę atsigerti, auditorija salėje sutiko labai entuziastingai, bet kai kurie interneto komentarai buvo mažiau palankūs.
„Senis atkuto tik kalbėdamas apie tai, kaip gali sunaikinti pasaulį. Tiesos akimirka!“ – socialinėje žiniasklaidoje parašė buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis.
Ekspertai linkę abejoti V. Putino pareiškimų patikimumu
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas patvirtino tai, ką Jungtinių Valstijų vyriausybė žinojo jau ilgą laiką. Kalbama apie Rusijos jau daugiau nei dešimtmetį vykdomą situacijai destabilizuoti skirtų ginklų sistemų projektų vystymą tiesiogiai pažeidžiant sutarčių įsipareigojimus, rašo CNN.
„JAV gynybiniams pajėgumams ir toliau nebus lygių, o dabar dėl naujojo 700 mlrd. JAV dolerių gynybai skirto biudžeto mūsų kariniai pajėgumai bus dar kur kas stipresni nei kada anksčiau, – patikino ji. – Prezidento pozicija branduolinio ginklo klausimu aiški ir rodo, kad Amerika juda mūsų branduolinio arsenalo modernizavimo link, o mūsų pajėgumai yra neprilygstami.“
Tokie V. Putino pareiškimai atspindi augančią įtampą dėl JAV gynybinės ir branduolinės politikos pokyčių ir Vašingtono atsako į Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
JAV prezidento D. Trumpo administracija yra pavadinusi Rusiją augančiu pavojumi nacionaliniam saugumui, priimtas sprendimas didinti karinį dalyvavimą Rytų Europoje ir pranešta apie planus modernizuoti JAV branduolinį arsenalą.
„Iš dalies tai vertinu kaip atsaką į JAV branduolinės politikos apžvalgą, kuri yra ganėtinai išskirtinė, nes joje akcentuojama branduolinio ginklo ir JAV branduolinio arsenalo stiprinimo svarba, – apie tai yra kalbėjęs pats D. Trumpas“, – teigė Džordžtauno universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro vadovė Angela Stent.
Pentagonas kovo 1 d. pareiškė nesantis nustebęs dėl V. Putino gyrimosi apie Rusijos neva turimas galimybes suduoti smūgį JAV.
Pasak vyriausiosios Pentagono atstovės spaudai Danos White, JAV raketinės gynybos sistemos nėra skirtos Rusijai. Ilgą laiką JAV atstovai akcentavo, kad šios sistemos yra labiau skirtos tokioms šalims kaip Iranas.
„Jie puikiai žino, kad tai nėra skirta jiems. Mūsų raketinė gynyba niekada nebuvo skirta jiems, –teigė D. White, kalbėdama apie JAV branduolinio atgrasymo politiką. – Privalome užtikrinti, kad turime patikimų branduolinio atgrasymo priemonių ir esame pasirengę imtis veiksmų, ginsime savo tautą, kad ir kas nutiktų.“
Vis tik nėra tiksliai aišku, koks yra naujųjų Rusijos ginklų sistemų perspektyvumas. JAV pareigūnas, susipažinęs su naujausia karine Rusijos informacija, CNN teigė, kad JAV stebėjo tik labai nedidelę Rusijos vykdytų bandymų dalį, kai buvo išmėginamos sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu, tačiau visi šie stebėti bandymai baigėsi nesėkme.
Anot su žiniasklaida bendravusio pareigūno, stebėti vos keli bandymai. Dar jis akcentavo turintis pagrįstų abejonių dėl V. Putino kovo 1 d. apibūdintų sistemų veikimo ir patikino, kad JAV karinės pajėgos nesigina nuo Rusijos.
Rusijos ir Kinijos, taip pat JAV kuriami hipergarsiniai ginklai gali apeiti įprastas priešraketinės gynybos sistemas, nes tokių ginklų konstrukcija leidžia jiems keisti kryptį skrydžio metu ir nesilaikyti nuspėjamos trajektorijos kaip įprastos balistinės raketos. Dėl šios priežasties hipergarsines raketas daug sunkiau sekti ir perimti.
Vis dėlto, nepaisant Pentagono pareiškimų, JAV gali apsiginti toli gražu ne nuo bet kokių balistinių raketų – su tokia realybe šiai šaliai tenka taikytis nuo Šaltojo karo laikų.
Nepaisant tam tikros pažangos vystant raketų gaudykles, jos šiuo metų galėtų numušti vieną ar dvi raketas, paleistas tokių neprognozuojamų valstybių kaip Šiaurės Korėja. O štai Rusijos ar kitos galybės inicijuotos masinio branduolinio puolimo nebūtų neįmanoma sustabdyti, ir tai lemtų abiejų valstybių „abipusiai užtikrintą sunaikinimą“.
Vis dėlto JAV pareigūnai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti kokią nors gynybos sistemą nuo hipergarsinių raketų.
JAV Priešraketinės gynybos agentūra pateikė 9,9 mlrd. JAV dolerių (8,13 mlrd. eurų) 2019 metų biudžeto projektą. Jame 120 mln. JAV dolerių (98,6 mln. eurų) numatyta gynybos nuo hipergarsinių raketų sistemai kurti. Ši suma gerokai didesnė nei 75 mln. JAV dolerių, agentūrai paskirtų 2018 fiskaliniams metams.