Kalbėdamas vaizdo ryšiu su Aleksejumi Besprozvannychu, laikinai einančiu Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas, kuriam rinkimų komisija per rugsėjį vykusius rinkimus skyrė pergalę surinkus 76,94 proc. balsų, V. Putinas sakė, kad regione, kuriame gyvena daugiau kaip milijonas žmonių, yra „problemų“, rašo „The Moscow Times“.
„Po to, kai Kaliningrado sritis tapo Rusijos Federacijos anklavu, iškilo nemažai problemų, kurias, žinoma, galima ir reikia išspręsti, – sakė V. Putinas. – Turime siekti, kad tai būtų ne tik mūsų stebėjimo postas ir tvirtovė prie vakarinių Tėvynės sienų, bet kad Kaliningrado sritis būtų organiškai integruota į visos šalies gyvenimą, kad ji jaustųsi esanti didelės valstybės dalis.“
Jis pridūrė, kad „neturėtų būti jokių kliūčių žmonių judėjimui“, o pats regionas turėtų būti „organiška Rusijos Federacijos dalis“.
V. Putino pareiškimai yra „skirti vidaus auditorijai“ ir gali reikšti, kad jis „ruošia dirvą būsimai agresijai prieš Baltijos šalis, prisidengdamas Kaliningrado srities gynyba“, rašo ISW.
Netrukus po karo pradžios Kaliningrado sritis atsidūrė dalinėje transporto blokadoje: Lietuvos valdžios institucijos apribojo anglies, metalų, cemento, medienos, statybinių medžiagų ir aukštųjų technologijų produktų tranzitą per jos teritoriją. Netrukus, spaudžiama Europos Komisijos, Lietuva šias priemones atšaukė, tačiau 2023 metų liepą tuometinis gubernatorius Antonas Alichanovas skundėsi, kad problema neišspręsta.
Formaliai tranzitas per Lietuvą galimas pagal Lietuvos valdžios institucijų nustatytas kvotas, tačiau realybėje verslas susiduria su sunkumais, šių metų liepą sakė „Baltic Metallurgical Company“ įkūrėjas Olegas Černovas.
„Tranzitas per Lietuvos Respubliką mums vis dar uždarytas. Net ir turėdami šiam sezonui kaimynų maloniai skirtas kvotas, mūsų gyventojai vis tiek nerizikuoja jomis pasinaudoti: vagonų savininkai, žinodami, kokius „siurprizus“ sugeba pateikti mūsų Baltijos „kaimynas“, už menkiausią prastovą skiria tokias pasakiškas baudas, kad Kaliningrado metalo prekeiviai net nesvarsto tranzito galimybės“, – sakė O. Černovas.
ISW nuomone, Kremliaus pasiruošimą „dideliam karui“ su NATO ateityje gali liudyti ir vasario mėnesį V. Putino įvykdyta šalies karinio-administracinio suskirstymo reforma. Pagal prezidento dekretą Rusijoje atkurtos 2010-ųjų pradžioje panaikintos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos. Kartu Rusijos Federacijos Šiaurės laivynas, kuriam priklauso dauguma strateginių branduolinių povandeninių laivų, tapo Leningrado karinės apygardos dalimi.
Šiomis naujovėmis, kaip rašė ISW ekspertai, siekiama „trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje įtvirtinti Rusijos operacijų Ukrainoje kontrolę“, o ilgalaikėje perspektyvoje – „pasirengti plataus masto nebranduoliniam karui prieš NATO“.
