Po rinkimų ir referendumo Moldovoje netrūksta klausimų dėl tolesnės šalies krypties

Moldovoje sekmadienį vykusio pirmojo prezidento rinkimų turo ir referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą rezultatai rodo, kad pavojaus signalų iš šios šalies netrūksta. Nors kiek daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių moldavų pritarė šalies prisijungimui prie Bendrijos – rezultatas ne toks, kokio buvo tikėtasi. Proeuropietiška kandidatė į prezidento postą Maia Sandu taip pat nebūtinai užsitikrins pergalę antrajame rinkimų ture.

Sekmadienį ir pirmadienį daugelio Europos šalių akys krypo į Moldovą. Prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į ES čia buvo vertinami kaip rimtas žingsnis šaliai apsisprendimo, kuriuo keliu toliau sunkti, link.

Pastarųjų mėnesių sociologinės apklausos rodė, kad Maia Sandu gali netgi užsitikrinti laimėjimą jau pirmajame rinkimų ture, tačiau taip neatsitiko. Nors jai vis tiek pavyko užsitikrinti daugiausia balsavusiųjų rinkėjų palaikymą – kiek daugiau nei 40 proc. – politikei teks varžytis antrame rinkimų ture su prorusišku socialistų remiamu politiku Alexandru Stoianoglo.

Toks M. Sandu rezultatas pirmame rinkimų ture jai negarantuoja laimėjimo po dviejų savaičių, nes oponavę jai kandidatai gali bandyti mobilizuoti savo rinkėjus palaikyti A. Stoianoglo.

Be to, pati M. Sandu tikino, kad rinkimų metu neišvengta pažeidimų, susijusių su Rusijos įtaka ir rinkėjų papirkinėjimu. Į šiuos kaltinimus suskubo sureaguoti ir Kremlius. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai yra rimti kaltinimai ir M. Sandu turi pateikti kokius nors šių žodžių įrodymus.