Prancūzijos centro dešinės Respublikonų partijos lyderis Ericas Ciotti antradienį sukiršino savo politinę jėgą, pasiūlęs bendradarbiavimą su radikaliąja dešine. Ir tai ne vienintelė skandalinga iniciatyva – pasigirdo kalbų ir apie galimą dviejų pagrindinių šalies radikalios dešinės partijų aljansą, tačiau šis sumanymas taip pat baigėsi nesėkme.
Sekmadienį po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose dešinės „Nacionalinis sambūris“ įveikė prezidento Atgimimo partiją rezultatu 31,4 proc. ir 14,6 proc., E. Macronas kreipėsi į šalies žmones ir paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus.
Nors yra rizikos, kad tokia E. Macrono avantiūra tik dar labiau padės per rinkimus iškilti nacionalistams ir kovotojams su imigracija, jo politiniai konkurentai iškart ėmėsi aiškintis, ar įmanomas jungtinis frontas, galintis lemti tiek Prancūzijos, tiek Europos Sąjungos ateitį.
Jau pirmadienį veiksmų ėmėsi dvi pagrindinės Prancūzijos radikaliosios dešinės partijos: „Nacionalinis sambūris“ ir „R!“ (pranc. Reconquete!). Antradienį sulaukta dar vieno šoko – Respublikonų lyderis E. Ciotti pareiškė, kad tokiame aljanse pasirengusi dalyvauti ir jo partija. „Privalome suvienyti jėgas“, – sakė jis ir pridūrė jau kalbėjęsis su „Nacionalinio sambūrio“ lyderiais Marine Le Pen ir Jordanu Bardella.
Antradienio vakarą abu šie bandymai sustiprinti Prancūzijos politikos dešinįjį sparną jau buvo virtę rimta – galbūt netgi fatališka – bėda. Respublikonas Senato pirmininkas Gerardas Larcher pareikalavo E. Ciotti atsistatydinimo.
„R!“ partijos lyderė Marion Marechal sakė sulaukusi J. Bardellos iš „Nacionalinio sambūrio“ atkirčio – pasirodo, nesutarimų priežastimi tapo prieštaringai vertinama buvusio žurnalisto ir populisto Erico Zemmouro, jos partijos įkūrėjo, asmenybė.
„Tai didelis nusivylimas visai Prancūzijai“, – konstatavo politikė.
Tenka pripažinti, jog tai tapo drastišku pirmadienio nuotaikų, kai susitarimas dėl bendradarbiavimo atrodė pasiekiamas ranka, pokyčiu: J. Bardella negailėjo gerų žodžių „konstruktyviam M. Marechal požiūriui“, kuris, esą, neturi nieko bendro su E. Zemmouro pažiūromis.
Kalbant apie Prancūzijos centro dešinę, E. Ciotti užsipuolė jo paties partija. Dauguma respublikonų, daug dešimtmečių dominavusių Prancūzijos dešinės politinėje arenoje su tokiais prezidentais kaip Jacquesas Chiracas ir Nicolas Sarkozy, atvirai pasibaisėjo galimo susitarimo su radikaliąja dešine perspektyvomis.
„Niekada nepritarsiu jokiam kompromisui su radikalais, nes esu įsitikinęs, kad tai baigtųsi Prancūzijos bankrotu ir chaosu“, – sakė partijos kandidatė 2022 metų prezidento rinkimuose ir Paryžiaus regiono vadovė Valerie Pecresse.
„Mes puikiai suprantame, kad Ericas Ciotti tikrai nebūtų kirtęs Kanalo 1940 metais“, – socialiniame tinkle X parašė respublikonas parlamentaras ir partijos prezidentas Julienas Dive’as, turėdamas omenyje Charleso de Gaulle’o persikėlimą į Jungtinę Karalystę vadovauti prancūzų pasipriešinimui prieš nacius Antrojo pasaulinio karo metais.
Buvęs Europos Komisijos komisaras ir vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sako, kad E. Ciotti „prarado legitimumą“ kalbėti visos partijos vardu.
Du Respublikonų partijos senatoriai – Sophie Primas ir Jeanas Francois Hussonas – antradienį pranešė paliekantys partiją: esą, taip jie protestuoja prieš absurdišką pasiūlymą vienyti jėgas su radikaliąją dešine.
„Aljansas su „Nacionaliniu sambūriu“ parlamento rinkimuose, be jokios abejonės, būtų be manęs! Traukiuosi iš Respublikonų partijos“, – parašė J. Fr. Hussonas, o S. Primas pareiškė „labai nenoriai ir po tiek metų partijoje“ padarysianti tą patį.
„Nacionalinis sambūris“ – dominuojanti Prancūzijos radikaliosios dešinės politinė jėga. „R!“ atstovauja maždaug 5 proc. rinkėjų, o gerokai nusilpę respublikonai į savo pusę pirmalaikiuose rinkimuose, remiantis apklausomis, palenktų maždaug 7 proc. rinkėjų.
Macronas ragina sudaryti aljansą, kuris pasipriešintų kraštutinėms jėgoms
E. Macronas trečiadienį pareiškė, kad per pirmalaikius rinkimus sieks sudaryti aljansą prieš kraštutines politines jėgas, ir pridūrė, kad siekia, jog 2027 metais, kai pasitrauks, jo nepakeistų kraštutiniai dešinieji.
Turėdamas mažai galimybių aplenkti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį sambūrį (RN) birželio 30 ir liepos 7 dienomis vyksiančiuose rinkimuose, E. Macronas, atrodo, turi geriausius šansus sukurti plačią centristinę koaliciją, patrauklią nuosaikiesiems kairiesiems ir dešiniesiems.
„Tikiuosi, kad atėjus laikui susivienys geros valios vyrai ir moterys, kurie sugebės pasakyti „ne“ kraštutinumams... atsidurs tokioje pozicijoje, kuri leis sukurti bendrą, nuoširdų ir šaliai naudingą projektą“, – žurnalistams sakė E. Macronas.
„Atsakymas, mano akimis, negalėjo ateiti keičiant vyriausybę ar koaliciją... reikėjo paleisti parlamentą“, – sakė E. Macronas.
